Mirusiojo artimiesiems gydytojos sprendimas sukėlė skausmo

Eglė KVIESULAITIENĖ

Neseniai vyrą palaidojusi gižietė vis dar negali susitaikyti su mintimi, kad tiek daug sveikatos problemų turėjusiam jos žmogui medikai neišdavė mirties liudijimo. Moteriai skaudu, kad daug operacijų iškentęs vyras ir po mirties turėjo būti pjaustomas.

Paniro į komą

Į redakciją užsukusi Palmira Dambrauskienė graudinosi pasakodama daug kančių patyrusio savo vyro istoriją.

– Nežinau kito žmogaus, kuris būtų turėjęs tiek ligų, iškentęs 13 operacijų ir ne vieną kartą stovėjęs ant mirties slenksčio, – kalbėjo našlė. – Kažin, ar jo kūne bebuvo vietų, kurias nebūtų lietęs skalpelis. Pastaruoju metu jis kentė didžiules kančias. Laimei, bent mirtį Dievulis atsiuntė lengvą.

Palmira pasakojo, kad jos vyras Kazys neįgaliu tapo būdamas 33-ejų metų. Vairuotoju dirbęs gižietis pūtė didžiulę padangą ir išsprūdęs ratlankis visa jėga trenkėsi vyrui į galvą, sulaužė kaukolę ir sutrupino kojos čiurną. Žmona net nenori prisiminti tų skaudžių akimirkų, kai greitosios medikai leisgyvį ligonį gabeno į Kauno klinikas. Neurochirurgai atliko sudėtingą galvos operaciją, įdėjo kaukolės implantą, bet davė mažai vilčių, kad gižietis pabus iš komos. Du mėnesius jaunas vyras buvo paralyžiuotas, išsivystė sepsis, tad jaunai, tris mažus vaikus auginusiai moteriai medikai patarė ruoštis laidotuvėms.

Įvyko stebuklas

Visgi po dar vienos operacijos jaunas žalingų įpročių neturėjusio Kazio organizmas atsigavo, vyras pradėjo sveikti, tačiau visam gyvenimui liko nedarbingas. Patirta kojos trauma trukdė visavertiškai judėti, teko nešioti ortopedinę avalynę. Vėliau Kaziui buvo atlikta dar viena galvos operacija.

Palmira sakė, kad kiekviena vyro operacija jai buvo didžiulis sukrėtimas, ligonio priežiūra gulė ant visą buities naštą tempusios moters pečių, tad ji net negalinti prisiminti, kuriais metais kas nutiko.

Iš mirties nagų medikai Kazį ištraukė ir tada, kai ištiko ūmus priepuolis – atsisakė inkstai, prasidėjo kraujoplūdis. Gydytojai tada skėsčiojo rankomis ir tvirtino, kad toks atvejis – pirmas jų praktikoje, tad nežinantys, ką daryti.

– Prisimenu, kaip jauna anesteziologė priėjo prie manęs ir pasakė, jog Kazio negalima operuoti, nes jo kraujo tyrimai tokie blogi, kad organizmas neatlaikys narkozės, – pasakojo Palmira. – Tuomet taip pat liepė važiuoti namo ir ruoštis laidotuvėms.

Visgi po gydytojų konsiliumo nutarta rizikuoti ligonį operuoti. Įvyko stebuklas – po operacijos Kazys pradėjo sveikti.

Atliko skrodimą

Pastaruoju metu gižietį kamavo širdies problemos, tad du kartus buvo stentuotos vainikinės arterijos. Kardiologai įspėjo, kad pacientas vieną infarktą jau pergyvenęs, todėl antras gali būti lemtingas. Anot Palmiros, vyras jautėsi labai prastai, kamavo dusulys, o dėl jaunystėje patirtos kojos traumos su amžiumi atsirado didelių judėjimo problemų, Kazys sunkiai vaikščiojo, dažnai griūdavo. Tačiau mirtis ištiko netikėtai – iš vakaro nuėjęs gulti ryte 69-erių vyras nebepabudo.

Iškviesti greitosios pagalbos medikai padėti nebegalėjo – konstatavo mirtį. Jie susisiekė su velionio šeimos gydytoja dėl mirties liudijimo. Tačiau buvo šeštadienis, gydytoja tądien nedirbo ir atsisakė išduoti dokumentą. Tokiu atveju jį gali išduoti tik teismo medicinos ekspertai, mirties priežastį išsiaiškinę skrodimo metu.

– Aš suprantu, kad šeštadienį gydytoja nedirbo, bet ji galėjo dokumentą išduoti pirmadienį. Vis tiek negalėjome velionio laidoti, nes pas teismo ekspertus – eilės, skrodimą atliko tik antradienį. Kam reikėjo tiek daug iškentėjusį žmogų dar ir po mirties pjaustyti? Juk priežastis aiški – sustojo širdis, – nuoskaudos neslėpė P. Dambrauskienė.

Atsako gydytojas

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) administracija prižadėjo atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl minimu atveju šeimos gydytoja atsisakė išrašyti prie jų įstaigos prisirašiusio paciento mirties liudijimą.

PSPC direktoriaus pavaduotoja Edita Dubickienė patikino, kad ne visais atvejais išduoti dokumentą taip paprasta, kaip atrodytų. Ji paaiškino, kad šeimos gydytojas mirties liudijimą išrašo pagal greitosios pagalbos mediko pateiktą pažymą apie konstatuotą mirtį ir tikėtiną jos priežastį.

– Jeigu šeimos gydytojui pagal pateiktą pažymą ir paciento ligos istoriją yra aiški tikėtina mirties priežastis, tuomet išrašomas mirties liudijimas. Jei gydytojui mirties priežastis nėra aiški, jis turi teisę atsisakyti išduoti dokumentą, – pasakojo E. Dubickienė. – Tokiu atveju mirties priežasčiai nustatyti atliekamas medicininis skrodimas ir dokumentą išduoda teismo medicinos ekspertas.

Anot poliklinikos administracijos atstovės, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

Pasitaiko, kai pacientai pas savo šeimos gydytojus lankosi labai retai, o lėtinės ligos, kuriomis skundžiasi, nėra mirtinos. Tokiu atveju gydytojas negali pasikliauti vien artimųjų liudijimais ir išduoti dokumentą, už kurį yra tiesiogiai atsakingas.

Buvę ir tokių atvejų, kai medikas išduoda mirties liudijimą, o iš užsienio grįžę velionio giminaičiai priekaištauja, kad žmogus buvęs sveikas, kaltina gydytoją, kad šis diagnozę nustatė neįsitikinęs, be skrodimo. Tad ant dokumento pasirašantis gydytojas atsako už tai, kas jame parašyta.

E. Dubickienė priminė, kad norintys gauti mirties liudijimą velionio artimieji turi atvykti į gydymo įstaigą su greitosios pagalbos medikų išduota pažyma ir giminystę su mirusiuoju patvirtinančiais asmens dokumentais. Tada privalo užpildyti prašymą išduoti mirties liudijimą. Įvertinęs dokumentus šeimos gydytojas priima sprendimą. Jei mirusiojo šeimos gydytojas tuo metu, pavyzdžiui, atostogauja, remdamasis dokumentais mirties liudijimą gali išduoti kitas įstaigos, prie kurios prisirašęs pacientas, gydytojas.