Braškių augintojų mintyse – uogų perdirbimas ir kitos verslo galimybės

Toma BIRŠTONĖ

Pernai pavasarį Kristina ir Arūnas Mickevičiai Šilbalių kaime (Bartninkų sen.) pasodino trylika tūkstančių braškių daigų. Šį sezoną jaunieji uogų augintojai džiaugiasi gausiu derliumi.

Rinkosi tarp braškių ir šilauogių

Prieš keletą metų būstą Marijampolėje įsigiję sutuoktiniai net nemanė, kad grįš į Kristinos tėviškę Šilbaliuose, bet, matyt, ne veltui gyvuoja posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Dabar šeima net negalvoja gyventi mieste ir savo ateitį kuria vienkiemyje.

Kasmet šaltuoju metų sezonu Mickevičiai traukia uždarbiauti į Suomiją, o pavasariop grįžta į Lietuvą. Pusmetį sėdėti rankas sudėję jauni žmonės nenorėjo, o ieškoti laikino darbo irgi buvo ne išeitis, tad nusprendė išnaudoti laisvą žemės plotą šalia namų uogoms auginti. Iš pradžių buvo minčių apie šilauoges, tačiau šioms reikėjo didesnių investicijų, tad šeima nusprendė auginti braškes. Visgi Mickevičiai neatmeta galimybės, kad po kelerių metų turės įvairių uogų ūkį.

Sodino penkias dienas

Nors žinių apie braškių auginimą Kristina ir Arūnas turi nemažai, tačiau prieš sodinimą kreipėsi į Audrių Giraitį – ilgametį braškių augintoją. Į Šilbalius atvykęs specialistas padėjo Mickevičiams paruošti dirvą, išvedžioti laistymo sistemas, padengti lysves specialia plėvele.

Kai viskas buvo paruošta, Kristina ir Arūnas pasodino trylika tūkstančių braškių daigų, tam užtruko penkias dienas. Dabar pusės hektaro plote auga šešios rūšys braškių – keturios ankstyvosios ir dvi vėlyvosios.

Po sodinimo praėjus vos šešioms savaitėms šeima jau pradėjo skinti pirmąsias uogas. Pernai, pasak pašnekovų, derlius nebuvo itin didelis – priskynė apie toną uogų. Šiemet kiekiai kur kas didesni. Ypač daug uogų šį sezoną veda ankstyvoji „Allegro“ veislė. Krūmai šiomis braškėmis tiesiog aplipę. Raudonuoti jau pradėjo ir vėlyvosios „Faith“ ir „Malwina“. Pati mėgstamiausia Mickevičių braškė – ankstyvoji „Dahli“. Pasak pašnekovų, iš kitų uogų ji išsiskiria savo ryškiai raudona spalva ir saldumu.

„Oro sąlygos palankios, uogos greitai noksta. Panašu, kad šis sezonas baigsis dviem savaitėmis anksčiau, maždaug liepos pradžioje, arba net greičiau“, – teigė K. Mickevičė.

Didelė konkurencija

Kasdien Mickevičiai priskina per šimtą kilogramų uogų. Šiemet pirmąją braškę Kristina nuskynė gegužės 24 dieną.

Jaunieji uogų augintojai norėtų, kad derlių pavyktų parduoti urmu, bet kol taip nėra, patys keliasi anksti ryte, skina braškes ir veža parduoti į Vilkaviškį.

Prekyba, pasak pašnekovų, sekasi įvairiai: vieną dieną geriau, kitą – prasčiau.

„Konkurencija Vilkaviškyje – nemaža. Aplinkui tikrai daug braškių augintojų. Už pirmųjų uogų kilogramą prašėme 8 eurus, bet kainą greitai teko mažinti, nes kiti prekybininkai pardavinėjo pigiau“, – pasako A. Mickevičius.

Pasak pašnekovo, dabar uogų kilogramas kainuoja apie 4 eurus, bet Arūnas prognozuoja, kad artėjant braškių pikui kaina turėtų kristi. Be to, kainą muša ir iš kaimyninės Lenkijos atvežtos uogos.

Būta ir klaidų

Mickevičiai pasakojo, kad tik pradėję auginti braškes neišvengė klaidų. „Pernai, kai pražydo braškės, džiaugėmės, kad galėsime skinti pirmąjį derlių, bet, matyt, iš tos laimės neapsižiūrėjau, kad kai kuriuos krūmus užpuolė tripsas“, – pasakojo A. Mickevičius.

Anot Arūno, vienintelė apsauga nuo šio kenkėjo – purškimas insekticidais. Užsikrėtusios šia liga braškės praranda prekinę išvaizdą, todėl dalį pernykščio derliaus teko sunaudoti patiems. Kristina pasakojo, kad privirė tiek uogienės, kad dar ir dabar nemažai stiklainių stovi lentynose.

Pasimokęs iš pernykštės nesėkmės dabar Arūnas lysves apžiūri itin atidžiai, nes nenori, kad šiųmetis derlius nueitų veltui. Mickevičiai pasidžiaugė, kad jų laukus aplenkia paukščiai. Net ir pavasarinės šalnos praktiškai nepadarė jokios žalos. Tiesa, vieną naktį Arūnas budėjo laukuose ir su purkštuvu purškė vandenį ant žiedų, kad šie neapšaltų.

Nori pasinaudoti parama

Kristina ir Arūnas norėtų plėsti savo uogyną. Tam šeima planuoja pasinaudoti Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis. Mickevičiai prasitarė, kad už gautas lėšas norėtų greta namų pasistatyti šiltnamį, užsiimti uogų perdirbimu, gaminti džiovintų uogų juosteles.

Sutuoktiniai svajoja apie mišrų ūkį – svarsto auginti ir moliūgus. Aišku, didžiausia poros svajonė – išvystyti verslą taip, kad nebereikėtų žiemą uždarbiauti užsienyje. Tačiau paraiškų teikimas paramai gauti vyksta itin neparankiu metu, birželio mėnesį, per patį braškių augintojų darbymetį. Visgi Kristina ir Arūnas tikisi, kad sutvarkyti dokumentus spės laiku.

Neseniai suvalkiečiai įstojo į Lietuvos uogų augintojų asociaciją. Šeima dar nespėjo artimiau susipažinti su šia organizacija, bet džiaugiasi, kad atvykę minėtos asociacijos atstovai jau susipažino su jų puoselėjamu „Suvalkijos skonių“ braškynu.