Ruošiamasi Paprūsės jubiliejui

Andrius GRYGELAITIS

Kitais metais bus minima Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktis. Tuo pačiu metu kaip Prūsija pradėjo formuotis Lietuvos Paprūsė, į kurią įėjo ir dabartinė Vilkaviškio rajono teritorija. Ruošiantis jubiliejaus renginiams į mūsų rajoną buvo sukviesti kitų Paprūsės regiono savivaldybių atstovai.

Svarbu bendradarbiauti

Į Vilkaviškio rajono savivaldybės posėdžių salę atvyko svečiai iš Šakių, Marijampolės, Jurbarko, Šilalės bei Pagėgių savivaldybių. Susitikime taip pat dalyvavo mūsų Savivaldybės vicemerai Daiva Riklienė bei Joris Juškauskas, kybartietis Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas.

Visi jie diskutavo apie tai, kaip būtų galima geriau pasiruošti būsimam Paprūsės jubiliejui. Susitikimo metu nuspręsta koncentruotis ties praktinės-mokslinės konferencijos, kurioje būtų plačiai aptariamas Paprūsės socialinis ir kultūrinis palikimas, įtaka dabartinei Lietuvai ir net mūsų šalies kalbai, organizavimu. Taip pat apsvarstyta galimybė išleisti knygą.

Iki šiol yra paskelbta tik šiek tiek mėgėjiškos literatūros apie atskiras Paprūsės gyvenvietes ir jų raidos istoriją, tačiau nėra surinktos ir susistemintos medžiagos apie Paprūsės ūkinį, religinį ir etnokultūrinį gyvenimą, sveikatos apsaugą, švietimą bei jų raidą. Dėl šios priežasties, prof. dr. V. Šlapkausko teigimu, knyga būtų išties vertinga ir reikalinga.

Susitikimo metu kalbėta apie galimybę Paprūsės regiono savivaldybėms dar glaudžiau bendradarbiauti. V. Girdauskas net iškėlė idėją apie šio krašto funkcinės zonos, kurioje būtų galima kurti bendras programas, pritraukti bendras investicijas, steigimą.

„Karo Ukrainoje akivaizdoje kartu įgyvendinamos idėjos ir bendri projektai tampa ypač svarbūs. Bendradarbiavimo stoka išorės agresoriams gali tapti gera prielaida veikti“, – svarstė prof. dr. V. Šlapkauskas.

Sudarys darbo grupę

Savivaldybės posėdžių salėje vykusio susitikimo metu buvo iškelta idėja kitus metus paskelbti Paprūsės metais. Tiesa, valstybiniu lygmeniu to padaryti jau nepavyks, tačiau kiekviena savivaldybė Paprūsės metus gali paskelbti savo teritorijoje.

Diskutuota ir apie galimybę artėjančio jubiliejaus proga parengti Paprūsės laikotarpio daiktų parodą, kurią būtų galima kilnoti ir eksponuoti vis kitose šalies vietose.

„Mūsų rajono ūkininkas Robertas Mickevičius turi sukaupęs nemažą privačią Paprūsės laikų daiktų kolekciją. Pas jį galima rasti ir žagrių, ir svarstyklių, ir įvairių kitų rakandų, kuriuos lietuviai perėmė iš prūsų. Neabejoju, kad ir kitose šalies savivaldybėse būtų galima surasti kažką panašaus“, – kalbėjo prof. dr. V. Šlapkauskas.

Tiek jis, tiek kiti susitikimo dalyviai svarstė, jog ruošiantis jubiliejaus renginiams į veiklą reikėtų įtraukti kuo didesnę visuomenės dalį, kad žmonės dar geriau suprastų istorinę Paprūsės regiono reikšmę ir įtaką dabartiniam mūsų šalies gyvenimui.

Sutarta artimiausiu metu sudaryti darbo grupę, kuri parengtų konkrečią Paprūsės regiono 500 metų jubiliejaus renginių programą ir rūpintųsi jos įgyvendinimu.

Trumpa istorija

Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės atsiradimo data laikoma 1525 m. balandžio 10-oji. Po Žalgirio ir vėlesnių mūšių Vokiečių ordinas ekonomiškai nusilpo ir 1525 m. transformavosi į Prūsijos kunigaikštystę. Paskutinysis ordino didysis magistras kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis būtent 1525 m. balandžio 10 d. Krokuvoje davė vasalo priesaiką savo motinos broliui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam bei tapo pirmuoju Prūsijos kunigaikščiu. Nuo šios dienos prasidėjo intensyvūs įvairiapusiai ryšiai tarp Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Dėl to istorikai pagrįstai teigia, kad būtent nuo tada pradėjo formuotis ir Lietuvos Paprūsė.

Paprūsė – tai pasienyje aplink Prūsijos kunigaikštystę susiformavęs regionas, kuriame kur kas tankiau nei pačioje LDK ir Lenkijoje ar Žemaitijoje apsigyveno bei taikiai sugyveno skirtingos kalbinės (lietuvių, lenkų, vokiečių, Sūduvos genčių palikuonių, totorių-rusėnų bei žydų) ir religinės (katalikų, liuteronų, evangelikų ir kt.) bendruomenės. Iš Prūsijos kunigaikštystės į LDK ir Lenkiją sklido technologinės, ekonominės ir kultūros inovacijos. Pirmiausia jos patekdavo į Paprūsės teritoriją, todėl čia kur kas intensyviau kūrėsi amatų centrai, vyko naudingiausių ūkinės ir ekonominės veiklos modelių bei sociokultūrinių papročių perėmimas nei toliau esančiuose regionuose.

Savitą Paprūsės gyventojų gyvenimą 1940 m. viduryje suardė sovietų okupacija.