Sekmadienį nusprendėme, kas Lietuvai atstovaus Europos Parlamente

Dangyra APANAVIČIENĖ

Gavę tris mandatus Lietuvoje rinkimus į Europos Parlamentą (EP) laimėjo konservatoriai. Vilkaviškiečių labiau palaikyti socialdemokratai liko antri ir į Briuselį siųs du savo atstovus. Mūsų kraštietis Juozas Olekas, dabartinis europarlamentaras, į EP nepateko.

Sekmadienį Lietuvoje pasibaigę penktieji Europos Parlamento rinkimai sėkmingiausiai susiklostė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, surinkusiems 21 proc. rinkėjų balsų ir iškovojusiems daugiausia – tris – mandatus. Tiesa, vieną vietą šiuose rinkimuose konservatoriai prarado, nes dabar Europos Parlamente dirba 4 šios partijos atstovai.

Šįsyk į EP tauta išrinko Andrių Kubilių, iš visų rinkimuose dalyvavusių kandidatų gavusį daugiausia balsų – 81 352, Rasą Juknevičienę (70 206 balsai) ir Paulių Saudargą (56 419 balsų).

Mūsų rajono gyventojai tradiciškai labiau palaikė socialdemokratus – jiems savo balsus atidavė 36 proc. rinkėjų, o konservatoriams – 12 proc. Tačiau šalies mastu rinkimuose dalyvavę žmonės socialdemokratus, surinkusius 18 proc. balsų, paliko antroje vietoje ir suteikė jiems du lig šiol turėtus mandatus bei kiek pakoregavo LSDP kandidatų sąrašą.

Taigi į Briuselį dirbti vyks kandidatų sąrašo viršuje buvusi ir daugiausia pirmumo balsų gavusi Vilija Blinkevičiūtė (59 672 balsai) ir ketvirtoje vietoje buvęs Vytenis Povilas Andriukaitis (45 678 balsai).

Pastarasis kandidatas iš antros sąrašo vietos išstūmė dabartinį europarlamentarą mūsų kraštietį Juozą Oleką (43 844 balsai), kuris po reitingavimo smuktelėjo į trečią poziciją ir į Europos Parlamentą nepateko. Tiesa, jeigu socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė nuspręs dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, gali būti, kad vieta Europos Parlamente J. Olekui atsilaisvins.

Be minėtų partijų, 5 proc. rinkimų slenkstį peržengė dar septyni kandidatų sąrašai. Po vieną savo atstovą Europos Parlamente turės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – mūsų šaliai Briuselyje atstovaus šios partijos atstovas Aurelijus Veryga (34 502 balsai), Laisvės partijos kandidatas – Dainius Žalimas (36 210 balsų), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – Virginijus Sinkevičius (27 141 balsas), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Valdemaras Tomaševskis (21 288 balsai), Tautos ir teisingumo sąjungos – Petras Gražulis (19 769 balsai) ir Liberalų sąjūdžio – Petras Auštrevičius (22 022 balsai), aplenkęs aukščiausioje kandidatų sąrašo pozicijoje buvusį partijos lyderį Eugenijų Gentvilą (21 276 balsai).

Likusios šešios rinkimuose dalyvavusios partijos neįveikė reikiamų 5 proc. kartelės ir galimybės savo atstovus siųsti į EP neturės.

Kaip pažymėjo politologai, naujos kadencijos europarlamentarų sąrašas labai įvairus ir spalvingas – nuo buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo iki Konstitucinio Teismo kaltu pripažinto politiko. Iš vienuolikos narių pusė – naujokai. Tačiau manoma, kad šios sudėties Lietuvos delegacija Europos Parlamente bus gana aktyvi ir darbinga.

Verta priminti, kad sekmadienį vykusiuose rinkimuose Lietuvos piliečiai balsavo labai pasyviai – balsuoti neatėjo nė trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių – 28 proc. Vilkaviškiečiai buvo dar pasyvesni – rinkimuose dalyvavo vos 25 proc. rinkėjų.

Manoma, jog viena iš priežasčių yra ta, kad skirtingai nei 2019 metais Europos Parlamento rinkimai šiemet vyko atskirai nuo Lietuvos prezidento rinkimų, į kuriuos žmonės paprastai renkasi kur kas aktyviau. Kita vertus, dažni rinkimai žmones išvargina. Per pastarąjį mėnesį gyventojai buvo kviečiami balsuoti kas antrą sekmadienį – dviejuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų turuose ir dabar – Europos Parlamento rinkimuose.

Nepamirškime, kad rudenį, spalio 13 d., dar vyks ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.