Gyventojai priešinasi vėjo jėgainių parkui

Andrius GRYGELAITIS

Jau artimiausiu metu mūsų rajono Klausučių ir kaimyninės Šakių rajono savivaldybės Sintautų bei Žvirgždaičių seniūnijų teritorijose turėtų pradėti kilti dešimtys vėjo jėgainių. Vietiniai gyventojai statybų pradžios laukia su dideliu nerimu.

Apribos veiklą

Dar praėjusių metų gruodį viešoje erdvėje buvo paskelbta, kad Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose UAB „Sūduvos vėjas“ ketina pastatyti iki 42 vėjo jėgainių. Tuo metu ši naujiena nesukėlė jokio ažiotažo. Viskas pasikeitė prieš kurį laiką, kai gyventojai savo pašto dėžutėse rado asmeniškai jiems adresuotus laiškus. Juose buvo rašoma ne tik apie tų žemių, kuriose bus statomos jėgainės, bet ir gretimų sklypų savininkams atsirandančius suvaržymus. Pavyzdžiui, aplinkinėse teritorijose turėtų būti apribota naujų sodo bei gyvenamųjų namų, taip pat turistinių, švietimo bei kitokios paskirties objektų statyba, teritorijų rekreacijai planavimas ir pan.

Be abejo, sulaukę tokių laiškų gyventojai iš karto ėmė reikšti nepasitenkinimą.

„Nesuprantu, kodėl jėgainės bus statomos vienuose sklypuose, bet apribojimai bus taikomi ir kituose? Kuo mes, tų žemių savininkai, dėti? Dabar savo valdose negalėsime vykdyti jokios kitos veiklos, tik sėti ir arti. Jei norėčiau pakeisti žemės paskirtį, man to niekas neleistų“, – apmaudo neslėpė į „Santakos“ laikraščio redakciją paskambinusi kaimyninės Šakių rajono savivaldybės ūkininkė Anelė Kantautienė.

Rinko parašus

Panašiai kaip A. Kantautienė kalbėjo ir mūsų rajono gyventojas Rolandas Liogys. Vyro žemės taip pat ribojasi su tais sklypais, kuriuose jau netrukus turėtų pradėti kilti vėjo jėgainės.

Jis svarstė, kad labiausiai dėl planuojamų vėjo jėgainių nukentės ne dirbamų žemių, o šalimais stovinčių sodybų savininkai. R. Liogio nuomone, tokiose sodybose gyventi galės tikrai ne visi.

„Įsivaizduokite, kad kasdien, dieną ir naktį, girdite pasikartojančius vėjo šuorus bei stebite nuolat į jūsų kiemą atslenkančius ir tuoj pat dingstančius šešėlius. Sutikite, tikrai galima išprotėti! Kai kuriose vietose vėjo jėgainės planuojamos vos 500 metrų atstumu nuo tokių sodybų. Jos greitai taps bevertės, žmonės negalės jų parduoti. Niekas nenorės į jas keltis. Mūsų šalyje ir taip kaimai masiškai nyksta, o tokie ketinimai tik dar greičiau juos išnaikins“, – svarstė R. Liogys.

Vyras teigė suprantantis valstybinės reikšmės projektus, tokius, kaip naujų elektros linijų tiesimas, tačiau vėjo jėgainių statyba, anot jo, yra privatus verslas, todėl jį palaimindama Vyriausybė iš pradžių turėtų žiūrėti gyventojų interesų.

Siekdamas užkirsti kelią būsimai vėjo jėgainių parko statybai R. Liogys surinko per 90 mūsų rajono Žynių, Slabadų, Šapalų bei Matarnų kaimų gyventojų parašų. Originalų dokumentą vyras įteikė Klausučių seniūnei Juditai Skystimienei, o kopiją nusiuntė UAB „Sūduvos vėjas“ atstovams.

Taip pat pasielgė ir Šakių rajono ūkininkė A. Kantautienė. Moteris surinko dar daugiau – 191 parašą. Tiesa, reikia pabrėžti, kad didžiąją dalį numatytų vėjo jėgainių planuojama statyti būtent Šakių rajone. Klausučių seniūnijoje turėtų iškilti tik iki 7 iš numatomų 42 objektų.

Jėgainių privalumai

Siekdami šiek tiek nuraminti kylančias aistras vėjo jėgainių parko projektuotojai – UAB „Archstudija“ atstovai – Žvirgždaičių seniūnijos salėje susitiko su gyventojais. Dalyvavo ir keletas mūsų rajono ūkininkų.

Įmonės vadovas Dainius Jurėnas pabrėžė, kad be žmonių, kurių gyvenamieji namai patenka į tam tikrą teritoriją, sutikimų nė viena vėjo elektrinė nebus pastatyta. Jo kolegė UAB „Archstudija“ projektų vadovė Inga Baronienė susirinkusiuosius taip pat nuramino ir teigė, kad UAB „Sūduvos vėjas“ žada būti lankstus ir yra pasirengęs pasirašyti susitarimus su gyventojais, kad šiems nebūtų taikomi jokie anksčiau išvardinti apribojimai.

„Vėjo jėgainės – energetikos ateitis. Gaila, kad iki šiol valdantieji nepadarė nieko, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos atsinaujinančios energijos tinklų plėtrai. Lietuva iki šiol net 60 proc. elektros energijos importuoja iš kitų šalių. Ateityje elektros energijos reikės vis daugiau. Populiarėja elektromobiliai, namuose daugėja elektrinių prietaisų. Iš vėjo gaunama energija – pati pigiausia. Daugelis įsivaizduoja, kad saulės elektrinės prilygsta vėjo, tačiau taip toli gražu nėra. Visų pirma, vėjo jėgainės net 3,5 karto efektyvesnės už saulės. Vienai vėjo elektrinei reikia vos 20 arų ploto, tuo tarpu saulės parkai užima daug daugiau teritorijos. Be to, vėjo jėgainių įrenginiai gaminami Vokietijoje arba JAV, o visi saulės kolektoriai atkeliauja iš Kinijos“, – vėjo jėgainių privalumus vardijo D. Jurėnas.

Jis teigė, kad didžioji dalis Europos valstybių yra numačiusios vėjo jėgainių plėtrą. Kaip pavyzdį UAB „Archstudija“ vadovas pateikė Vokietiją, kuri iki 2030 m. ketina padvigubinti dabartinį tokio tipo elektrinių kiekį.

Finansinė nauda

Projektuotojai pabrėžė, kad naudą iš vėjo jėgainių pajus ne vien jų statytojai bei žemių savininkai, tačiau ir aplinkinės bendruomenės. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nurodyta, kad už kiekvieną iš vėjo elektrinės pagamintą kilovatvalandę skaičiuojama ir visuomenės reikmėms mokama gamybos įmoka – po eurą už tūkstantį kilovatvalandžių. Vidutiniškai viena vėjo elektrinė pagamina iki 22 mln. kilovatvalandžių per metus. Tai reiškia, kad gamybos įmoka siekia apie 22 tūkst. eurų. 15 proc. šios sumos išdalijama tiesiogiai žmonėms, gyvenantiems 5 km spinduliu aplink vėjo elektrinę. Likę pinigai paskirstomi vietos bendruomenių projektams, kurie įgyvendinami 15 km spinduliu aplink jėgainę.

„Jei, tarkime, kaip ir planuojama, čia būtų pastatyta 40 elektrinių, tuomet kasmet vietos gyventojus ir bendruomenes pasiektų po milijoną eurų! Jokia kita veikla tokios didelės paramos neskiria“, – pabrėžė D. Jurėnas.

Kelmės rajono patirtis

Su Žvirgždaičių seniūnijos salėje susirinkusiais žmonėmis bendravo bei savo patirtimi dalijosi Kelmės rajono tarybos narys bei šio krašto Tytuvėnų miesto bendruomenės „Gralis“ pirmininkas Rimantas Viršilas. Jis pasakojo, kad anksčiau kelmiškiai taip pat priešinosi vėjo jėgainių statybai, tačiau dabar, jei ir yra nepatenkintų, tai tik tie, kurių žemėse šio tipo elektrinės nestovi.

„Kasmet į savivaldybių biudžetus per infrastruktūros ir pelno mokesčius už šias elektrines surenkamos įspūdingos sumos pinigų. Jau artimiausiu metu Kelmės rajone ketiname statyti dar 100 vėjo jėgainių. Pagrįstai tikimės, kad tai mums leis biudžetą kiekvienais metais papildyti 3 mln. eurų. Dar apie 2 mln. eurų kasmet turėtų būti išdalinta vietos bendruomenėms. Šių elektrinių nauda vietos gyventojams – milžiniška. Pavyzdžiui, vien mūsų, Tytuvėnų bendruomenė, neseniai prie ežero įsirengė tinklinio aikšteles su apšvietimu ir 300 vietų žiūrovams. Nuolat teikiame įvairius projektus, susijusius su atsinaujinančia energetika. Svarbu pabrėžti, kad prioritetų sąrašo viršuje dažniausiai atsiduria tie projektai, prie kurių bendruomenės prisideda savo lėšomis. O mes pinigų visada turime, tad ir finansavimą gauname beveik visiems savo sumanymams“, – džiaugėsi R. Viršilas.

Anot jo, už bendruomenes pasiekiančias lėšas jo rajone tvarkomi keliai, vandentvarka, pastatai, organizuojami įvairūs renginiai.

Susitikimas Vilkaviškio rajone

Kol kas Vilkaviškio ir kaimyninio Šakių rajono savivaldybių teritorijose būsimos vėjo jėgainių parko statybos žengia tik pirmuosius žingsnius. Liepą turėtų būti pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, rengiami projektiniai pasiūlymai, o 2026 m. – ir techniniai projektai bei statybą leidžiantys dokumentai.

Kaip informavo Klausučių seniūnė J. Skystimienė, mūsų rajone taip pat dar turėtų būti suorganizuotas jėgainių projektuotojų ir vietos gyventojų susitikimas. Iš pradžių jį buvo žadėta surengti gegužės pabaigoje, tačiau vėliau susitikimas nukeltas. Nauja data kol kas dar nepaskelbta.