Geležinkelio stoties aštuonmetės moksleiviai susitiko po 55 metų

Praeityje sujungti mokslo, dabar vedini smalsumo būrelis pagyvenusių žmonių birželio pradžioje susirinkome prie buvusios Giedrių aštuonmetės mokyklos. Mus visus suvedė noras vėl susitikti su savo buvusiais bendraklasiais, su kuriais prieš 55 metus baigėme tuometinę Vilkaviškio geležinkelio stoties aštuonmetę mokyklą. 1969 metais aštuonmečio mokslo atestatus gavo pati gausiausia šios mokyklos klasė – 37 mokiniai.

Gaila, į šį susitikimą mūsų atvyko gerokai mažiau. Tačiau mes turėjome galimybę pavaikščioti mokyklos koridoriais, apsilankyti savo buvusioje klasėje, lentoje parašyti paprastą lygtį: kiek mokinių mūsų klasėje mokėsi, kiek jų atėmė likimas, koks likutis.

Rezultatas nelabai nudžiugino. Net 14 buvusių bendraklasių jau mirę. Labai skirtingi likimai juos išvedė iš gyvenimo. Tylos minute pagerbėme atminimą išėjusiųjų, pasidalinome apie juos prisiminimais. Liūdna, bet ir daugumos mūsų mokytojų jau nebėra. Vienintelė šioje mokykloje mokiusi chemijos ir biologijos mokytoja Elena Zeikuvienė dar gerai pamena didelę mūsų klasę. Gaila, ji negalėjo dalyvauti mūsų susitikime, bet pasveikino telefonu, o kažkada daug kartų girdėtas vis dar žvalus mokytojos balsas mus labai maloniai nuteikė.

Iš mokyklos visi nuvykome į Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenės namus. Mus mielai priėmė bendruomenei vadovaujanti Lina Bakaitienė. Ji kalbėjo, kad visi likome šios bendruomenės nariais, nes gimėme ir užaugome aplinkiniuose kaimuose.

Nors nemažai bendraklasių dėl įvairių priežasčių negalėjo atvykti, bet atkakliausieji suvažiavo iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Kai kurių nebuvome matę nuo pat išleistuvių vakaro, todėl kiekvienas turėjo prisistatyti, papasakoti apie save.

Nostalgiją jautėme žiūrėdami senų mokyklinių nuotraukų skaidres, spėliojome jose užfiksuotų žmonių vardus ir pavardes, nes atmintis ne viską išsaugojo. Skambėjo ilgesingos dainos, liejosi nostalgiški ir linksmi prisiminimai. Vasaros vakaras prabėgo nepastebimai. Kito susitikimo datos nesutarėme, bet neabejojame, kad jis įvyks daug greičiau.

Angelė ZAVECKIENĖ