Medicinos punktuose greitai nebeliks kam dirbti

Eglė MIČIULIENĖ

Kaimo žmonės pyksta, kai uždaromos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos, prašo, kad valdžia nepanaikintų dar likusių vietinių medicinos punktų. Tačiau sprendimas dažnai priklauso ne tik nuo valdžios: nebelieka medikų, norinčių dirbti kaimuose.

Norėjo apžiūrėti

Praėjusią savaitę delegacija, sudaryta iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovų, keleto Tarybos narių iš Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų bei Ekonomikos ir finansų komitetų su Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadove lankė mūsų rajono medicinos punktus.

Pirmajam vizitui buvo pasirinkti 10 funkcionuojančių medicinos punktų, kuriuose dar dirba bendrosios praktikos slaugytojos. Šie punktai yra Arminų ir Slabadų k. (Klausučių sen.), Keturvalakių ir Karklinių k. (Keturvalakių sen.), Klampučių ir Pūstapėdžių k. (Šeimenos sen.), Piliakalnių ir Pašeimenių k. (Bartninkų sen.), Gižuose ir Gražiškiuose.

Delegaciją punktuose pasitiko pačios darbuotojos, kai kur – ir seniūnai, bendruomenių atstovai.

„Gal mūsų punkto neuždarysite?“ – su viltimi klausė sunerimę žmonės.

Tačiau šįkart valdžios atstovų vizitų tikslas nebuvo kažką uždaryti ar panaikinti. Kaip tvirtino vizitą organizavusi Savivaldybės gydytoja Laura Nešukaitienė, norėta apžiūrėti punktus (kai kurie delegacijos nariai jų iki šiol nebuvo matę), įvertinti patalpų būklę, pasikalbėti su darbuotojais ir išsiaiškinti, ko trūksta, kuo būtų galima padėti ir ką reikia keisti.

Situacija skirtinga

Rajono medicinos punktai įsikūrę įvairiuose pastatuose ir jų būklė labai skirtinga. Pavyzdžiui, slabadiškiai (Klausučių sen.) pas bendrosios praktikos slaugytoją Verą Davidavičienę skuba į jaukų, gėlėmis apsodintą medinį pastatą su šviesiomis patalpomis. Tiesa, užklupus gamtiniam reikalui slaugytoja ir pacientai bėga į lauko tualetą, kas šiais laikais – jau retas atvejis.

Visus maloniai nustebino puikiai iš vidaus ir lauko sutvarkytas Gražiškių medicinos punktas. „Labai gera, patogi žmonėms vieta, geresnės neįsivaizduočiau!“ – šypsojosi čia dirbanti Nijolė Balandienė.

O bene patogiausiai įrengtas – punktas Keturvalakiuose, kuriam skirtas vadinamasis alytnamis su visomis reikalingomis patalpomis nuo laukiamojo iki procedūrinio kabineto.

Į Pašeimenių medicinos punktą atvykstantiems ligoniams pasisekė mažiau – norėdami pasiekti kabinetą jie turi laiptais lipti į antrą mūrinio pastato aukštą. Vyresnio amžiaus ar neįgaliam žmogui tai, žinoma, labai nepatogu. Į antrą aukštą kopia ir Pūstapėdžių kaimo žmonės, medicinos punktas čia įkurdintas buvusiame privačiame name.

Niūriai atrodo Piliakalnių medicinos punktas. Slaugytojos Onos Kotkienės kruopščiai prižiūrimos patalpos švarios ir tvarkingos, bet pastatas – labai skurdus, apšiuręs, o blogiausia – nešildomas. Net karštą dieną patalpose buvo per vėsu, tad sunku įsivaizduoti, kokia padėtis būna žiemą. Delegacijos nariai čia pat aptarinėjo, kad geriausia išeitis būtų įtaisyti kondicionierių, tačiau ši situacija dar bus svarstoma vėliau.

Per kelias vietas

Visuose dešimtyje aplankytų punktų dirba 6 bendrosios praktikos slaugytojos – kai kurios darbuojasi ne vienoje vietoje. Pas sergančius ligonius moterys važinėja ir į namus.

Net per 3 punktus sukasi bendruomenės slaugytoja Dalė Kučiauskienė: ji važinėja į Gižus, Keturvalakius ir Karklinius. O. Kotkienė, be minėtų Piliakalnių, dirba ir Pašeimeniuose. Teresė Giraitytė į Klampučių ir Pūstapėdžių medicinos punktus važinėja iš Kauno.

Punktuose dirbančios medikės pasakojo, jog žmonių kaimuose mąžta, bet į medicinos punktus jų vis dar ateina. Daugiausiai atvyksta pacientai, kuriems reikalingos lašinės infuzijos, tačiau žmonės užsuka ir kai ką suskausta, ir kai reikia perrišti žaizdą. Būna, iš mokyklos atbėga kelį nusibalnojęs mokinukas, o kitąkart tenka gelbėti alkoholio padauginusį žmogų, kuris į miestą pas gydytojus vykti griežtai atsisako.

Tad bendruomenės slaugytoja kaime dažnai – ir gydytoja, ir psichologė, ir net guodėja.

„Kartais žmonės kreipiasi ir ne darbo metu. Aš pati gyvenu šalia punkto, tai man paskambina – ir atbėgu“, – pasakojo Janė Kavaliauskienė, Arminų medicinos punkte dirbanti jau nuo 1978 m., tad seniai užsitarnavusi vietinių pasitikėjimą. Tai patvirtino ir Klausučių seniūnė Judita Skystimienė: anot jos, gyventojai labai pasitiki savu žmogumi, tad kai ilgametė medikė išeis – pamainą rasti bus tikrai sunku.

Jaunimas nesupras

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Milda Žemavičienė aiškino, kad pacientai prisirašo ne prie medicinos punkto, o prie konkretaus Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo. Tačiau kaimuose, kur dirba bendrosios praktikos slaugytoja, žmonės į ją kreipiasi prireikus pratęsti vaistus, išrašyti siuntimą ir pan. O slaugytoja komunikuoja su gydytoju ir rūpinasi, kad paslauga pacientui būtų kuo greičiau suteikta.

Didžiausią nerimą PSPC vadovei kelia bendrosios praktikos slaugytojų trūkumas.

„Absoliuti dauguma jų yra pensinio amžiaus. Neramu, kas bus ateityje, kai slaugytojos nutars išeiti iš darbo? Dėl to ir nežinia, kiek verta investuoti į medicinos punktus, jei nebus, kas juose dirbtų“, – kalbėjo M. Žemavičienė.

Anot jos, studijas baigę jauni specialistai nenori vykti dirbti į mažesnius miestus, o ką jau kalbėti apie kaimus.

„Jaunam žmogui nepasakysi, kad jis turės važiuoti dirbti į Keturvalakius ir dar važinėti į Gižus bei Karklinius. Mūsų slaugytojos pripratusios, jos taip dirba daugybę metų, bet jaunimas to nesupras“, – sakė PSPC vadovė.

Direktorė svarstė, kad galbūt daugiau dėmesio ir lėšų verta skirti pacientams ambulatorinės slaugos paslaugas namuose (ASPN) teikiančiai komandai. Yra daug nevaikštančių, gulinčių ligonių, kurie neturi galimybės atvykti iki punkto, jiems tokia paslauga – tikrai patogi. Juolab kad ASPN komandoje yra ir kineziterapeutas, o esant poreikiui gali būti įtraukti ir kiti specialistai.

Džiaugiasi, kol yra

M. Žemavičienė dar kartą pabrėžė, kad kol kas jokie sprendimai nepriimti, o vizito tikslas nebuvo mažinti punktų skaičių.

„Džiaugiamės, kad turime šiuos punktus, o ypač – slaugytojas, kurios juose dirba. Bet situacija gali pasikeisti labai greitai. Be abejo, visada tikimės, kad mūsų komandą papildys nauji specialistai, bet kol kas tikimybės – mažai“, – sakė PSPC vadovė.

Liepos pradžioje delegacija važiuos į likusius 8 rajono kaimų medicinos punktus, kuriuose kasdien dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų nebelikę. Į juos medikai atvyksta tik keliskart per savaitę, bet labiausiai orientuojamasi į jau minėtą ASPN specialistų komandą, o vaistai pacientams išrašomi nuotoliniu būdu.

Po to, savo akimis pamatę realią situaciją, PSPC, Savivaldybės ir Tarybos atstovai žada rinktis bei tartis, kokių sprendimų reikėtų imtis toliau.