Greičiausiai jau ne vienas pastebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės viešinamą informaciją, kviečiančią sugrįžti svečiose šalyse išsibarsčiusius kraštiečius. Sugrįžti galima įvairiai ir dėl skirtingų priežasčių. Jau ne pirmą kartą užsienyje gyvenančius lietuvius pas mus atveda savo šaknų paieškos ir gimtinės ilgesys.
Šiemet Vilkaviškio viešąją biblioteką aplankė Audrius Plioplys, kuris pats gimė Kanadoje, tačiau jo tėvas yra kilęs iš Vilkaviškio krašto. Nors mokslininkas ir menininkas gimė užsienyje, tačiau jo gausioje šeimoje visuomet buvo kalbama lietuviškai. Todėl, pradėjus lankyti pirmą klasę, teko mokytis anglų kalbos. Vėliau pasirinko medicinos studijas, o pastaraisiais metais garsus gydytojas ir mokslininkas, gilinęsis į neurologijos sritį, autizmo, epilepsijos ir Alzheimerio problemas, metė mediciną ir pasuko meno link. Jo originalūs meniniai kūriniai nuolat eksponuojami įvairiose Lietuvos vietovėse. Prieš porą metų įspūdinga paroda buvo surengta Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Šeimoje įdiegta meilė Lietuvai 1989 metais pirmą kartą atvedė į tėvų gimtąjį kraštą. Be abejo, paskatino ir noras daugiau sužinoti apie Plioplių giminės ištakas. Kruopščios paieškos paskatino pasidomėti senaisiais archyvais, kurie atskleidė, kad pirmą kartą Plioplių pavardė minima 1561 m. spalio 12 d. sudarytame Jurbarko valsčiaus ir Naujosios Valios (Virbalio) inventoriuje, parašytame senąja lenkų kalba. A. Plioplio sudarytame Plioplių šeimos istoriją įamžinančiame dokumentų rinkinyje pateikiami šio archyvo sąrašai. Nagrinėdamas savo giminei būdingos pavardės kilmę, A. Plioplys susirašinėjo ir su kalbininku Zigmu Zinkevičiumi.
Be Virbalio, Plioplių genealogijoje svarbų vaidmenį atlieka ir Plioplių kaimas, pirmąkart minimas 1744 m. kaip priklausantis Pilviškių parapijai. Remiantis 1923 m. dokumentais, XX a. pr. šiame kaime buvo 21 ūkis ir 122 gyventojai. Tikėtina, kad kaimo pavadinimas susijęs būtent su čia apsigyvenusių gyventojų pavarde. Paties A. Plioplio teigimu, Pliopliai visuomet buvo verslūs bei savarankiški, nepriklausomybę sugebėjo išlaikyti ir baudžiavos laikotarpiu. Laisvės bei savarankiškumo poreikį paveldėjo ir A. Plioplys.
Į Vilkaviškio viešąją biblioteką mokslininką ir menininką atlydėjo giminaitės, gyvenančios Vilkaviškio rajone. Jos džiaugėsi netikėtai atradę anksčiau nepažinotą giminaitį. Ypač nustebino iškart užsimezgęs gilus vidinis tarpusavio ryšys.
Bibliotekai svečias padovanojo keletą Plioplių giminės istorijos tomų, savo straipsnių rinkinius, meno parodų albumus. Padovanojo tam, kad visi, kurie domisi Plioplių giminės istorija, galėtų ateiti, skaityti ir sužinoti daugiau apie tai, iš kur yra kilę.
A. Plioplio surinkta istorinė medžiaga aktuali ne tik Plioplių genealogijos pažinimui. Istorinių dokumentų kopijos naudingos ir kitokio pobūdžio istoriniams tyrinėjimams. 1561 m. Virbalio inventorinių sąrašų analizė atskleidžia, kad minimu laikotarpiu Virbalyje (apytiksliai dabartinių kultūros namų vietoje) gyveno ir Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškosios knygos autorius, tuo metu buvęs vietos liuteronų bendruomenės kunigu. Argi nenuostabu žinoti, kad mūsų krašte ne tik sukurtas Lietuvos himnas, vyko itin aktyvi knygnešių veikla, gimė tautos patriarchas, padėjęs pamatus Lietuvos nepriklausomybei, bet ir jaučiamos sąsajos su pirmosios spausdintos lietuviškos knygos autoriumi?
Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ
Vilkaviškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.