Liturginių drabužių parodoje – unikalūs siuviniai

Toma BIRŠTONĖ

„Susirinkome pasižvalgyti, o tiksliau – nepasiklysti liturginių drabužių pasaulio labirintuose“, – turbūt šis katechetės Vilijos Stasaitienės ištartas sakinys geriausiai apibūdina Virbalio Šv. Arkangelo Mykolo ir Žaliosios Šv. Roko parapijų klebono kun. Jaroslavo Kalinovskio sukauptą liturginių apdarų parodą.

Stebino rūbų gausa

Virbalyje įvyko kunigo J. Kalinovskio sukauptos liturginių drabužių parodos „Aprengti Dievo malone“ pristatymas. Evangelikų liuteronų bažnyčios antrame aukšte ant manekenų ir pakabų buvo sukabinta daugybė liturginių apdarų. Nuo jų nėjo atplėšti akių. Kolekcija stebino audinių ir spalvų įvairove.

„Teisėjai nešioja mantijas, karininkai – uniformas, o mes, kunigai, dėvime sutanas. Apdarai reikalingi ne tik žmogui prisidengti, bet tam, kad su asmeniu sudarytų visumą, išreikštų jo valdžią ir pašaukimą bendruomenėje“, – kalbėjo parodos iniciatorius kun. J. Kalinovskis.

Į renginį susirinkę žmonės galėjo apžiūrėti ne tik sutanas – tikintiesiems geriausiai žinomus kasdienius kunigų drabužius. Buvo eksponuojama nemažai įvairiaspalvių kamžų, albų, mantoletų, mucetų, stulų, arnotų bei kitų iškilmingų liturginių drabužių. Žmonės galėjo apžiūrėti ir kunigų galvos apdangalus: biretus, mitras.

Spalvos turi savo reikšmę

Kaip pasakojo kun. J. Kalinovskis, kunigai dėvi skirtingų spalvų liturginius drabužius pagal bažnytinį kalendorių ir liturginę reikšmę. Kiekviena spalva turi savo simbolinę prasmę ir naudojama tam tikromis progomis ar liturginiais laikotarpiais.

Balta spalva simbolizuoja džiaugsmą, šventumą, nekaltumą ir šviesą. Ji tinka per Kalėdas, Velykas, teikiant įvairius sakramentus. Violetinė – atgailos spalva. Šios spalvos liturginiai apdarai dėvimi per Adventą ir Gavėnią, taip pat atgailos pamaldose. Eiliniu liturginiu laikotarpiu kunigai puošiasi žaliai.

Per Sekmines, Kristaus Kančios bei šventųjų kankinių paminėjimo dienomis dvasininkai velkasi raudonus apdarus. Rožinė spalva naudojama vos keletą kartų per metus: trečiąjį Advento ir ketvirtąjį Gavėnios sekmadieniais. O auksiniai drabužiai skirti iškilmingesnėms progoms.

Parodoje buvo daug juodos spalvos aprangos. Anksčiau ji buvo naudojama su gedulu susijusiose apeigose, tačiau dabar ši spalva liturgijoje nėra dominuojanti.

Pasak renginio iniciatoriaus, kunigų drabužių sagos, įvairių spalvų bei atspalvių detalės priklauso nuo garbės titulų, laipsnių ar užimamų pareigų bažnytinėje hierarchijoje. Katalikų bažnyčioje kunigai, vyskupai, kardinolas ir kiti dvasininkai dėvi skirtingus drabužius, kurie dažnai turi specifinius ženklus ir simbolius.

Senas pomėgis

Kun. J. Kalinovskis pasakojo, kad pirmasis arnotas – viršutinis puošnus kunigo drabužis, dėvimas per mišias, savo forma primenantis apsiaustą, – kolekcijoje atsirado maždaug prieš dvidešimt metų. Nuo to laiko liturginių drabužių kolekcija tik plėtėsi. Daugiausiai eksponatų kunigas surinko Vilniaus arkivyskupijoje.

Paklaustas, kaip atsirado polinkis kaupti liturginius apdarus, dvasininkas teigė, kad jokios įdomios atsiradimo istorijos nėra. Viskas įvyko savaime. Jam tiesiog gaila, kad mirus kunigui, jo apranga bei kiti asmeniniai daiktai turi būti sudeginti, todėl kun. J. Kalinovskis ėmė juos rinkti. Žinodami tokį Virbalio ir Žaliosios parapijų klebono polinkį, kiti kunigai nemažai eksponatų jam tiesiog atidavė. Pasak dvasininko, šis pomėgis – tarsi liga.

„Nuvažiavęs į kitos parapijos atlaidus ar į rekolekcijas mėgstu apžiūrėti „tumbačkes“. Ten randu gražių dalykų, kurie papildo mano kolekciją“, – su humoru pasakojo kun. J. Kalinovskis.

Dalį liturginių apdarų kunigas laiko Virbalyje, klebonijoje, kiti palikti jo namuose Vilniuje. Dvasininkas taip pat turi sukaupęs nemažai liturginių indų, kuriuos irgi norėtų parodyti visuomenei, bet kada tai bus, parodys laikas.

Šia puikia, akiai neįprasta liturginių darbužių paroda žmonės galėjo gėrėtis tik savaitę. Kaip sakė kun. J. Kalinovskis, kolekciją jis norėtų parodyti ir platesnei visuomenei, bet viską transportuoti nėra taip paprasta.

Tądien Virbalio parapijos klebonas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie parodos parengimo, jos pristatymo, o ypač – Virbalio evangelikų liuteronų parapijos klebonui Vaidui Klesevičiui, kuris įsileido į savo valdas – evangelikų liuteronų bažnyčios erdves.

Giesmėmis renginį pagyvino Virbalio kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Vėjūna“.