Naikins invazinius augalus ir šliužus

Eglė MIČIULIENĖ

Aplinkos ministerija pristatė planuojamą pradėti jungtinį projektą. Pasinaudojant jo lėšomis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sklypuose būtų galima naikinti invazines rūšis.

Svetimžemiai – nebūtinai invaziniai

Iš užjūrių į Lietuvą atkeliavę daugybė augalų ir gyvūnų, tačiau jie vertinami skirtingai. Vienais džiaugiamės ir mielai veisiame, nes jokios blogos įtakos vietinei faunai ir florai jie nedaro. Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio šalių pamiltą japonišką vyšnią sakurą reikia pačiam sodinti, puoselėti, prižiūrėti, bet, kaip sakoma, net ir prašoma ji neims plisti savaime ir nenustelbs vietinės augmenijos.

Tačiau yra nemažai augalų, kurie, atkeliavę į Lietuvą, pasijuto kaip savo namuose ir ėmė vešėti stelbdami bei naikindami kitas rūšis. Taip sutrikdomas natūralus vietinių ekosistemų stabilumas.

Dar blogiau, kad kai kurie iš tokių svetimžemių augalų akį traukia grožiu, o nosį – skaniu kvapu. Tuo susivilioję žmonės sodina juos savo darželiuose, netgi prekiauja turgavietėse, taip prisidėdami prie jų plitimo. O tada prasideda bėda – nežinia, kaip juos išnaikinti. Tuo tarpu invaziniai augalai, sparčiai plisdami, neigiamai veikia ne tik vietinę augmeniją, bet ir gyvūnus, jų buveines, mažina vietinių rūšių įvairovę.

Įpareigojo naikinti

Vieni iš tokių invazinių augalų – gausialapiai lubinai, plačiai paplitę visoje Lietuvoje.

Kai kas stebisi, kad ryškiais mėlynais, violetiniais, rausvais žiedais pievas puošiantys lubinai kelia kažkokį pavojų. Bet iš tiesų jie didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl ten, kur šis augalas klesti, ima nykti pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Tuo tarpu patys lubinai pasižymi gebėjimu greitai daugintis ir prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų.

Kur kas prastesne už lubinus „reputacija“ išgarsėjo Sosnovskio barštis. Jis ne tik sparčiai plinta užimdamas vietinių augalų vietą, bet ir yra itin pavojingas žmonėms, nes skinamas ar šienaujamas gali sukelti I–III laipsnio odos nudegimus. Prieš maždaug aštuonis dešimtmečius į Lietuvą kaip pašaras gyvuliams atgabentas barštis išplito taip, kad tapo didžiule problema visuose mūsų šalies regionuose.

2016 m. Sosnovskio barštis paskelbtas invazine ES rūšimi ir įrašytas į susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą.

Naikintinais Lietuvoje paskelbti ir muilinė guboja, baltažiedė robinija, raukšlėtalapis erškėtis, tankiažiedė rūgštynė, kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenės, vienametė šiušelė, bitinė ir smulkiažiedė sprigės.

Tačiau dar didesnė nelaimė už minėtus augalus yra ispaninis arionas (anksčiau naudotas luzitaninio ariono terminas). Tai ryškios rusvai oranžinės spalvos šliužas, išplitęs tokiu greičiu ir taip plačiai, kad su juo jau vargsta visa Lietuva.

Kompensuos išlaidas

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pristatė jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis. Didžiausią pavojų keliančioms invazinėms rūšims visoje šalyje naikinti numatyta suma – 6 mln. eurų.

Invazinių augalų ir gyvūnų naikinimo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2025–2029 m.

„Kvietimai teikti paraiškas bus paskelbti tik kitais metais, tačiau atlikti paruošiamuosius darbus reikia jau šiemet: būtina nustatyti invazinių rūšių paplitimo vietas, parengti naikinimo planus, kitą reikalingą dokumentaciją. Kiekvieną invazinę rūšį reikės naikinti ne mažiau kaip 3 metus“, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis.

Pagrindinis šio projekto vykdytojas yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), o projekto veiklos bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje tiek valstybiniuose, tiek privačiuose žemės sklypuose, tad pretenduoti į paramą galės ir savivaldybės, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pareiškėjų išlaidos bus kompensuojamos pagal patvirtintus fiksuotus įkainius, kuriuos apskaičiuos Europos socialinio fondo agentūra. Tiesa, finansavimo gairės ir įkainių nustatymo metodika dar ruošiama.

Jungtinio projekto lėšomis bus galima naikinti šiuos invazinius augalus: Sosnovskio barštį, bitinę sprigę, Mantegacio barštį, didžiąją bei kanadinę rykštenes. Lėšas bus galima panaudoti ir ispaniniam arionui naikinti.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Invazinių rūšių kontrolės ir valdymo tvarkos aprašu, turės parengti invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus ir juos įgyvendinti.

Numatytos nemažos baudos

Anot D. Bunikio, daugiausiai rūpesčio mūsų krašte kelia invaziniai šliužai ir Sosnovskio barščiai.

„Rajono gyventojai dėl ispaniškųjų arionų jau pradėjo skambinti, ypač po to, kai keletą kartų smarkiai palijo, nes šliužai mėgsta drėgmę. Kita didelė bėda – Sosnovskio barščiai. Prieš porą savaičių Gižų seniūnijos teritorijoje dalį jų jau nupurškėme, vėliau bandysime pakartoti.

Chemikalus barščiams naikinti pirkome iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų“, – pasakojo D. Bunikis.

Invazinių augalų plitimui mažinti naudojamos įvairios priemonės: juos galima šalinti mechaniškai (kasti, rauti), pjauti palankiausiu metu, kol augalas nespėja subrandinti sėklų, naikinti cheminėmis medžiagomis.

Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies individų neįmanoma, tuomet vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti jų populiacijas, kad invaziniai augalai padarytų kiek įmanoma mažiau žalos.

Aplinkosaugininkai primena, jog invazinių rūšių auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas neturint reikiamo leidimo yra draudžiamas.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už tokių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1 500 eurų bauda.