Neformaliajam vaikų švietimui – per mažas dėmesys

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos (VJNŠA) direktorė Neringa Juškienė. Ji apžvelgė visoje šalyje vyraujančias neformaliojo švietimo tendencijas.

Pakviesti ne visi

Susitikimą organizavusi Vilkaviškio šokio mokyklos „Šokantys bateliai“ vadovė Vilija Jakubauskė pasidžiaugė, kad pagaliau galėjo ištesėti seną pažadą ir į rajoną pakviesti VJNŠA direktorę N. Juškienę. Susitikime dalyvavo Savivaldybės vicemerai Daiva Riklienė ir Joris Juškauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

Visgi dalyvių galėjo būti ir daugiau. Jau po renginio Vilkaviškio muzikos mokyklos direktorius Artūras Pečkaitis pripažino, kad visos diskusijos neformaliojo švietimo klausimais yra sveikintinos, tačiau apgailestavo, kad į susitikimą nebuvo pakviesti nei jo vadovaujamos, nei kitų neformaliojo švietimo bei formalųjį švietimą papildančių rajono ugdymo įstaigų atstovai.

Vilkaviškyje situacija kitokia

Susitikime aptarta neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) situacija Lietuvoje bei Vilkaviškio rajone, diskutuota vaikų užimtumo, neformaliojo švietimo finansavimo bei kitais aktualiais klausimais.

VJNŠA direktorė N. Juškienė pasakojo, kad šiuo metu valstybės finansuojamose NVŠ programose dalyvauja maždaug 26 proc. šalies mokinių. Tačiau pastarųjų metų tendencijos nedžiugina – praėjusiais mokslo metais šiose programose dalyvavo 5 tūkst. vaikų mažiau nei anksčiau. Tai siejama ir su kasmet mažėjančiu pedagogų skaičiumi.

Vilkaviškio rajone situacija kiek kitokia. Ką tik pasibaigusiais mokslo metais NVŠ programose dalyvavo maždaug 1,3 tūkst. – trečdalis – viso rajono mokinių. Užpernai jų buvo beveik šimtu mažiau.

Ne visi gali sau leisti

Valstybės finansuojamas NVŠ krepšelis buvo įvestas 2015 m. Tąkart bandomasis projektas įgyvendintas šešiose šalies savivaldybėse. Nuo 2017 m. NVŠ krepšelio modelį imta taikyti visoje šalyje. Nuo tų metų iki dabar NVŠ programose dalyvaujančių vaikų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 45 tūkst. iki 88 tūkst.

Jų išlaikymui valstybė kas mėnesį skiria nuo 15 iki 25 eurų vieno vaiko būreliui. Visgi diskusijos dalyviai pripažino, kad tokios sumos yra pernelyg mažos ir neatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų paslaugų kainų. Dažnai NVŠ krepšelis nepadengia net minimalių būrelio kaštų, tad vaikų tėvams tenka papildomai sumokėti trūkstamas sumas. Dėl to ne visi tėvai, norintys vaikus lavinti įvairiuose būreliuose, turi tam finansinių galimybių.

„Nors šalies ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, tačiau šiemet visam NVŠ finansuoti yra numatyta skirti tik 20 mln. eurų. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, kad NVŠ krepšeliu teoriškai pasinaudoti gali tik maždaug trečdalis jų. Deja, praktikoje šia privilegija naudojasi dar mažiau mokinių. Tiesa, dar 9 mln. eurų skiriama formalųjį švietimą papildančioms programoms finansuoti, bet ir tai yra tik lašas jūroje. Šios lėšos paskirstomos pagal vaikų skaičių savivaldybėse. Jomis pasinaudoja tik maždaug 16 proc. šalies mokinių“, – apgailestavo N. Juškienė.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įgyvendinamoms NVŠ programoms pernai iš valstybės biudžeto buvo skirta 187 tūkst., o šiemet – 205 tūkst. eurų.

Reikia pokyčių

VJNŠA direktorės teigimu, organizuotas užimtumas turi didelę įtaką vaikų gerovei, o norint ją užtikrinti būtina sudaryti kokybiškas, patrauklias ir prieinamas sąlygas visiems mokiniams lankyti NVŠ veiklas. N. Juškienė svarstė, kad valstybė turėtų prisiimti dar didesnę atsakomybę rūpinantis vaikų organizuotu užimtumu. „Dabartinė NVŠ finansavimo sistema, kai NVŠ krepšelis yra labai mažas, o dalis lėšų skirstoma per įvairius projektinius finansavimus bei savivaldos paslaugų teikėjus, – neefektyvi. Deja, bet šiuo metu neužtikrinamas visiems vaikams vienodas priėjimas prie NVŠ programų“, – apgailestavo N. Juškienė. Ji taip pat teigė, kad būtina ne tik didinti finansavimą, bet reikėtų ir peržiūrėti NVŠ finansavimo sistemą, siekiant užtikrinti dar skaidresnį lėšų panaudojimą. Anot viešnios, dabar tikrai ne visada konkrečiam vaikui skirti pinigai jį pasiekia. Susirinkusieji vylėsi, kad ateityje NVŠ programoms tiek valstybės, tiek Savivaldybės vadovai skirs daugiau dėmesio, o pats neformalusis švietimas taps prieinamas visiems be išimties mokiniams.