„Via Lietuva“: pėsčiųjų perėjos buvo nesaugios

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškiečius jau kurį laiką stebina mieste vykstantis pėsčiųjų perėjų pertvarkymo vajus. AB „Via Lietuva“ priklausančiuose kelių ruožuose perėjas ne tik atnaujina, perdaro, bet ir naikina. „Kam to reikia, ar mes nebeturime kur dėti pinigų?“ – klausia gyventojai.

Pusšimtis perėjų

Miesto perėjos, prie kurių besidarbuojančius kelininkus mato gyventojai, – tik maža dalis viso didelio įgyvendinamo projekto. Iš viso Vilkaviškio rajone šiais metais numatyta rekonstruoti ar suremontuoti net 48 perėjas. „Via Lietuva“ atstovų teigimu, visa tai daroma siekiant padidinti eismo saugumo situaciją. Visus perėjų remonto ir rekonstrukcijos darbus atlieka akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“, o bendra darbų kaina siekia per 2 mln. eurų (su PVM). Atskirų perėjų įregimo kaina skirtinga: paprastesnes įrengti kainuos apie 17 tūkst., bet yra ir 70–80 tūkst. kainuojančių įrenginių. Brangiausiai atsieina apšvietimas – kabeliai, atramos, tačiau kainuoja ir dokumentų parengimas, sutvarkymas ir kt.

Ir tai – tik mūsų rajone numatyti darbai. Visos Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose AB „Via Lietuva“ planuoja įrengti ar atnaujinti rekordinį skaičių – 360 pėsčiųjų perėjų.

Tad akivaizdu, kad projektas – strateginės reikšmės. Tačiau prasidėję darbai sukėlė abejonių.

Pavyzdžiui, panaikinta viena seniausių ir labiausiai mieste naudojamų perėjų Vytauto gatvėje, prie ūkininkų turgelio ir „Vynotekos“. Dažai buvo išskusti (nors zebro žymės aiškiai likusios), šaligatvio bordiūrai iškelti, perklotos trinkelės. Tačiau pėstieji toje vietoje gatvę nuolat kerta ir dabar, nes abipus jos yra parduotuvės, kavinė, turgelis. Tad kyla klausimas, kas geriau: iš tolo matoma perėja ar per gatvę bėgantys žmonės. Ar toks sprendimas tikrai suteiks saugumo?

Kitąmet – vėl remontai

Dar daugiau abejonių sukėlė tai, kad perėjos iš pagrindų pradėtos pertvarkyti tokiose vietose, kur šiuo metu rengiami dviejų pagrindinių Vilkaviškio gatvių – Gedimino ir S. Nėries – rekonstrukcijų projektai.

Beveik pusantro kilometro S. Nėries gatvės pertvarkymo projektą užsakiusi pati AB „Via Lietuva“, tikimasi, kad darbai vyks jau kitais metais. O per miesto centrą vedančią Gedimino gatvę Savivaldybė ruošiasi perimti iš „Via Lietuva“ į savo dispoziciją ir rekonstruoti pagal UAB „Paleko archstudija“ rengiamą architektūrinę koncepciją.

Abiejų numatomų projektų įgyvendinimas miestui suteiktų grožio ir patogumo. Tačiau koks tikslas šiemet kapitaliai pertvarkyti pėsčiųjų perėjas gatvėse, kurios galbūt jau kitais metais bus rekonstruojamos? Ar tai nėra lėšų švaistymas? Lėšų, kurių visuomet pritrūksta žvyrkeliams asfaltuoti, įrengti mieste ir rajone taip reikalingiems dviračių takams ar bent jau suremontuoti medžių šaknų iškilnotus senuosius? Juk šaligatviai, dviračių takai ne mažiau prisideda prie eismo saugumo, nei, pavyzdžiui, panaikinta perėja.

Šiuo klausimu kreipėmės į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorių Vitą Gavėną. Jis paaiškino, kad dėl netikslingo kai kurių perėjų remonto į „Via Lietuva“ buvo kreiptasi net tris kartus – dar balandžio, vėliau – gegužės mėnesį, bet nei į elektroninį laišką, nei į nusiųstą raštą jokio atsakymo nesulaukta.

Kalnas projektų

Klausimus apie pertvarkas pėsčiųjų perėjose bendrovei „Via Lietuva“ pateikė ir „Santaka“. O kol laukėme atsakymų, kreipėmės į rangovus, AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybą. Tiesa, ši tarnyba esminių sprendimų nepriima – ji tik atlieka „Via Lietuva“ užsakytus darbus.

Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinierė Indrė Brazaitienė rodė visą šūsnį projektų su smulkiais brėžiniais, išsamiais aprašymais, parengtais kiekvienai rekonstruojamai pėsčiųjų perėjai. Iš jų buvo akivaizdu, kad perėjų įrengimas – ne šiaip sau zebro linijų nupurškimas ant seno asfalto.

I. Brazaitienė paaiškino, kad visas pusšimtis naujų ar rekonstruojamų perėjų turi būti pabaigtos iki spalio mėnesio. Visas jas darys AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio ir Marijampolės kelių tarnybos. Šiuo metu Vilkaviškio kelininkai dirba prie 11-os miesto perėjų.

„Vienu metu rekonstruojame perėjas Gedimino, Pilviškių, Vytauto ir S. Nėries gatvėse. Kol kas viską spėjame pagal planą, nors žmonėms po miestą važinėti tikrai nepatogu. Bet kitaip negalime: padarę vienus darbus laukiame, kol laboratorija paims bandinius, o kol sulaukiame atsakymo, persikeliame dirbti į kitą vietą. Darbai užtrunka ir dėl kitų priežasčių: pavyzdžiui, Gedimino gatvėje – galybės kabelių. Bijojome juos nutraukti, todėl vyrams teko dirbti su kastuvais“, – kalbėjo I. Brazaitienė.

Prašo žmonių supratimo

Anot vyr. inžinierės, projekto mastai dideli, kiekvienos perėjos sprendinys – individualus. Prie visų pėsčiųjų perėjų bus padaryti kryptiniai apšvietimai, kai kur bus asfaltuojama ir dalis takų.

„Vienur daromos salelės, kitur – tik iškiliosios perėjos, dar kitur dėl neįgaliųjų patogumo tiktai nuleidžiami bortai. Stengiamės viską padaryti kuo greičiau, vienu metu dirba 3–4 brigados. Kartais žmonėms atrodo, kad kuo ilgiau dirbame, tuo daugiau uždirbame, bet taip tikrai nėra. Atvirkščiai – jei nepadarysime laiku, mums bus skaičiuojami delspinigiai. Todėl skubame, o visų gyventojų labai prašau kantrybės ir supratimo“, – kalbėjo I. Brazaitienė.

Ji priminė, kad pėsčiųjų perėjos bus pertvarkomos visame rajone. Daug perėjų bus pertvarkyta Kybartuose, o, pavyzdžiui, Žaliosios gyvenvietėje perėja bus perkelta į kitą vietą, pertvarkant ir autobusų sustojimo aikštelę, suvedant su pėsčiųjų taku. Panašiai, su dalimi tako, bus pertvarkoma ir perėja Alvite, Bartninkuose su iškiliosiomis perėjomis bus sutvarkyta visa sankryža. Pilviškiuose, prie sankryžos į Vilkaviškį, bus padaryta eismo saugumo salelė ir t. t.

Atvyko apžiūrėti vietoje

Besiaiškinant situaciją ir laukiant „Via Lietuva“ atsakymo, praėjusią savaitę gavome žinią iš Savivaldybės: po redakcijos kreipimosi į Vilkaviškį atvyko AB „Via Lietuva“ specialistė ir nuspręsta, kad dviejose perėjose Gedimino gatvėje (prie katedros ir „Maximos“ prekybos centro) darbai nevyks.

„Kartu su „Via Lietuva“ atstove ir AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovu Vidmantu Diržiumi apžiūrėjome visas pėsčiųjų perėjas, analizavome situaciją. Mums pažadėta, kad dviejų dar nepradėtų rekonstruoti perėjų įrengimas stabdomas iki to laiko, kai perimsime gatvę iš „Via Lietuva“ ir įgyvendinsime savo sprendinius pagal rengiamą miesto centro koncepciją, kad nereikėtų visko perdarinėti antrą kartą“, – paaiškino Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vitas Didžbalis.

Netrukus atsakymą redakcijai atsiuntė ir pati UAB „Via Lietuva“.

Bendrovės komunikacijos atstovas Vytenis Utaras pranešė, jog perėjos rajone pertvarkomos dėl 2022 m. atlikto kelių saugumo patikrinimo išvadų. Jas įmonei „Via Lietuva“ pateikė patikrinimą atlikusi VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (dėl kurios sprendimų, beje, buvo panaikintos ir žaliosios rodyklės prie šviesoforų).

VšĮ Transporto kompetencijų agentūros išvadomis remiantis, minėta perėja Vytauto gatvėje panaikinta dėl to, kad buvo nepakankamai saugi.

„Todėl „Via Lietuva“, įvertinusi gautas išvadas bei atsižvelgusi į pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles, priėmė sprendimą perėją naikinti. Planuojama, jog šis sprendimas šioje gatvės atkarpoje padidins visų eismo dalyvių saugumą (pėsčiųjų, transporto priemonių vairuotojų) bei eliminuos avarijų šiame kelyje rizikas“, – teigė atstovas spaudai.

Visgi kas konkrečiai buvo nesaugu ir kodėl be perėjos tapo saugiau – paaiškinimo nesulaukėme.
>Atsakymus pažadėjo išsiųsti

„Via Lietuva“ atstovas paaiškino, kad šiuo metu S. Nėries gatvėje rekonstruojama perėja su artėjančia šios gatvės rekonstrukcija nesikirs.

„Tos vietos, kuriose šiuo metu yra įrengiamos papildomos eismo saugumo priemonės, į planuojamą rekonstrukcijos projekto apimtį nebus įtraukiamos (projekte bus numatytas tik dangų suvedimas tarp skirtingų projektinių sprendinių). Vadinasi, eismo saugumui užtikrinti įrengiamos priemonės vėliau pertvarkomos iš naujo nebus“, – rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme.

Atstovas ryšiams su visuomene taip pat teigė, jog „įmonė „Via Lietuva“ su visais savo partneriais siekia kurti bendradarbiavimu paremtus santykius, tarp jų – ir su šalies savivaldybėmis. Suprantame, jog šalies savivaldybių atstovai gali prisidėti prie sklandesnio, greitesnio ir vietinių gyventojų poreikius atliepiančio projektų įgyvendinimo.“ Dėl to, kad į Savivaldybės raštus nebuvo gauti atsakymai, „Via Lietuva“ pažadėjo imtis problemos sprendimo priemonių įmonės viduje (peržiūrėti vykdomus atsakymų pateikimo procesus) bei prioritetine tvarka, išnagrinėjusi gautas Savivaldybės užklausas, išsiųsti savo atsakymą.

Savivaldybės administracija, savo ruožtu, dar kartą kreipėsi į „Via Lietuva“, neprarasdama vilties išsiaiškinti, dėl kokių konkrečiai priežasčių buvo panaikinta intensyviai naudota perėja Vytauto gatvėje.