Padidintos baudos už aplinkosaugos nusižengimus

Seimas patvirtino Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą ir neigiamą poveikį aplinkai. Už įvairius pažeidimus gamtosaugos srityje sugriežtintos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Sugriežtinta atsakomybė už pakartotinai padarytus nusižengimus. O siekiant stiprinti atgrasomąjį poveikį juridinių asmenų atžvilgiu numatyta galimybė konfiskuoti jų neteisėtai įgytą turtą, pažeidimo padarymo įrankį ar gautas pajamas.

Pavyzdžiui, padidinus juridinių asmenų atsakomybę už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką, atsirado galimybė konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones ne tik iš fizinių, kaip buvo iki šiol, bet ir iš juridinių asmenų.

Bus galima skirti baudas ir nesilaikantiesiems transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto reikalavimų. Už tai iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta.

Dar vienas svarbus pakeitimas – sugriežtinta atsakomybė už prievolės atkurti mišką nevykdymą, medienos ištraukimą draudžiamu metu, neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti taikant baudas ir konfiskuojant nusižengimo padarymo įrankius, priemones ar gautas pajamas.

Baudos už mėgėjų ir verslinės žvejybos pažeidimus padidintos iki 5 kartų, numatant pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, o už šiurkščius pažeidimus – ir galimybę konfiskuoti pažeidimo padarymo priemones.

Diferencijuotos baudos už veiklos vykdymą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, negavus aplinkosauginio leidimo.

Baudos už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis padidintos nuo 1,5 iki 10 kartų.

Norint sumažinti atvejus, kai laukiniai gyvūnai laikomi nelaisvėje, jais prekiaujama neteisėtai, už šias veikas sugriežtinta atsakomybė, susiejant ją su patiriamomis valstybės išlaidomis konfiskuotų gyvūnų priežiūrai, laikymui, prekiautojų gaunamomis iš nelegalios prekybos pajamomis.

Iki šiol asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turėdavo sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų: brangus yra voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso, todėl apatinė jos riba padidinta 2,6 karto, viršutinė – 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).

Iki šiol juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus, atsakomybė už tai teisės aktuose nebuvo nustatyta. Įsigaliojus pakeitimams atsiras galimybė už šiuos pažeidimus taikyti ne tik baudas, bet ir konfiskuoti neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.

Padidintos baudos ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą, taip pat jei kovai su jomis netaikomos nustatytos priemonės arba jos taikomos netinkamai. Dėl iki šiol taikyto silpno atgrasomojo poveikio šios rūšys toliau platinamos ir padaro didžiulę žalą gamtai, žemės ūkiui, jų naikinimas brangiai kainuoja.

Kitas aktualus pokytis – juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą, neteisėtą jų šalinimą. Ši problema išlieka opi, ypač miestuose, kai su želdinių ir želdynų šalinimu ar sunaikinimu susijusius pažeidimus padaro statybų bendrovės. Iki šiol atsakomybė už želdynų sunaikinimą ar pašalinimą buvo numatyta tik fiziniams asmenims.

Nustatytos baudos už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą.

Atsakomybė už mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą nustatyta ir fiziniams asmenims, iki šiol ji buvo nustatyta tik juridiniams asmenims.

Tikimasi, kad baudų, kurios nekeistos jau daugiau kaip 13 metų, peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už veikas, už kurias jos nebuvo taikomos, sudarytos galimybės už šiurkščius pažeidimus konfiskuoti juridinių asmenų neteisėtai įgytą turtą, pažeidimo padarymo įrankį ar gautas pajamas, leis sumažinti nusižengimų skaičių.

Visi šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigaliojo liepos 2 d. Pakeitimas dėl požeminio vandens gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre įsigalios pasibaigus 3 metų amnestijos laikotarpiui – 2025 m. gegužės 1 d.

„Santakos“ inf.