Iš Dainų šventės dalyviai grįžo pavargę, bet laimingi

Dangyra APANAVIČIENĖ

Per 700 mūsų rajono dainininkų, šokėjų, muzikantų, teatro mėgėjų, amatininkų, kolektyvų vadovų, lydinčiojo personalo dalyvavo visą savaitę trukusioje Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Paskutinieji dalyviai, nors ir pavargę, bet kupini nepakartojamų įspūdžių ir puikių emocijų, iš sostinės grįžo tik sekmadienio naktį.

Vilkaviškiečių delegacija – viena gausiausių

Pasibaigė 100 metų sukaktį paminėjusi ir neeiliniu įvykiu Lietuvoje tapusi dainų šventė, sutraukusi apie 37 tūkst. dalyvių ir milijoninę žiūrovų minią, apsilankiusią 14-oje įspūdingų koncertų, išvydusią 1,5 tūkst. kolektyvų pasirodymus.

Finalinis šventės akordas – šeštadienį vykusi Dainų diena, kuri, kaip ir pati šventė, buvo pavadinta „Kad giria žaliuotų“.

Spalvingose eitynėse į Vingio parką, kur vyko baigiamasis koncertas, tarp kitų dalyvių, pasipuošusių regionus atspindinčiais tautiniais drabužiais bei savo miestą pristatančia atributika, žygiavo ir gausus būrys vilkaviškiečių, tarp jų – ir Savivaldybės meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra bei Seimo narys Algirdas Butkevičius. Vingio parko estradoje su dešimtimis tūkstančių renginio dalyvių ir viso pasaulio lietuviais visi kartu sugiedojo Tautišką giesmę.

Jubiliejinį Dainų šventės renginių ciklą uždariusiame šeštadienio vakaro koncerte skambėjo ir klasika tapę lietuvio širdžiai brangūs kūriniai, ir naujos, specialiai šiemetinei šventei parašytos dainos. Daugiau nei 3 valandas trukusią programą atliko 12 tūkst. choristų, tarp jų aidėjo ir mūsų kultūros bei ugdymo įstaigų chorų dainininkų balsai.

Vilkaviškio rajono delegacija buvo viena gausiausių. Iš viso Dainų šventėje dalyvavo 740 mūsų rajono dainininkų, šokėjų, muzikantų, teatro mėgėjų, amatininkų. Kelios dešimtys kolektyvų pasirodė visose pagrindinėse šventės programose. Kaip sakė kalbinti šventės dalyviai, visos dienos buvo išskirtinės, visos programos įspūdingos, o renginiuose patirtos emocijos žodžiais nenusakomos.

Išskirtinis dėmesys orkestrams

Išskirtinio dėmesio šventėje sulaukė koncerte „Vario audros“ jungtiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui dirigavę Kybartų orkestro vadovas Donatas Ziegoraitis su sūnumi Domu, o Domo virtuoziškai atlikta kultinio šventės kūrinio „Kad giria žaliuotų“ improvizacija arenoje sukėlė tiesiog griausmingą aplodismentų audrą. Vienam kūriniui dirigavo ir dar vienas mūsiškis – Vilkaviškio orkestro vadovas Saulius Mickevičius.

Dainų šventės kūrybinėje grupėje taip pat figūravo ir vilkaviškietės choreografės, daugelio kolektyvų vadovės Sonatos Jankienės pavardė.

Šokių dienos programoje „Amžių tiltas“ dalyvavo itin gausus mūsų rajono šokėjų būrys. Pasirodė 10 kolektyvų iš Vilkaviškio, Kybartų, Pilviškių, Gižų. Net šimtą šokėjų iš 300 Šokių dienos dalyvių į šventę atsivežė keleto kolektyvų vadovė Vilija Jakubauskė. Įspūdingos kompozicijos tą dieną pakerėjo gausiai susirinkusius žiūrovus, kuriems penktadienį buvo skirti net du tos pačios programos koncertai.

Įspūdingas buvo kanklių vakaras Šv. Jonų bažnyčioje, kuriame kankliavo Vilkaviškio muzikos mokyklos jaunosios muzikantės, grojusios tradicinėmis suvalkietiškomis ir koncertinėmis kanklėmis.

Savo pasirodymais vilkaviškiečiai papuošė Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ programą. Vienam kūriniui šioje programoje dirigavo muzikos mokyklos direktorius Artūras Pečkaitis.

Keletas meno mėgėjų kolektyvų, atstovaujančių Vilkaviškio kraštui, dalyvavo ansamblių vakaruose „Gyvybės medis“ ir „Žeme, kas tu esi?“, o Teatro dienoje „Esaties laiptai“ Vilkaviškį reprezentavo Daivos Kasulaitienės vadovaujamas Vilkaviškio kultūros centro mėgėjų teatras „Gluosnė“. Senajai praeičiai neabejingus vilniečius ir šventės svečius su mūsų krašto tradicijomis supažindino amatininkai, kuriems dirigavo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro etnologas Andrius Milinkevičius, beje, padiskutuoti apie tautos tradicijas pakviestas į vieną iš tiesioginių LRT televizijos laidų, šeštadienį transliuotų eitynių metu.

Neįtikėtinas renginio populiarumas

Jubiliejinė Dainų šventė šiais metais sulaukė ypatingo publikos susidomėjimo. Organizatoriai teigė nesitikėję tokio populiarumo, tad kur tik įmanoma, žiūrovams pristatė papildomų vietų, nes bilietai į mokamus renginius buvo išgraibstyti dar prieš kelis mėnesius, vos tik jiems pasirodžius prekyboje.

Iš tiesų Dainų šventės rengėjams buvo nemenkas iššūkis priimti dešimtis tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio valstybių.

Nemažai rūpesčių turėjo ir „už kadro“ dirbusi mūsų rajono delegacijos darbo grupė, kuriai reikėjo pasirūpinti dalyvių logistika, apgyvendinimu, maitinimu, eitynėmis, kolektyvus atvežusiais vairuotojais (jų buvo per 20) ir kitais užkulisiniais dalykais, kurie taip pat yra ne mažiau svarbūs.

Kaip sakė delegacijai vadovavęs Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus už kultūrą atsakingas vyr. specialistas Artūras Blauzdžiūnas, svarbu, kad viskas praėjo sklandžiai, be didesnių nesusipratimų ir nelaimių, visus šventės dalyvius pavyko apgyvendinti vienoje vietoje, pačiame Vilniaus senamiestyje – greta esančiose Vytauto Didžiojo ir Jėzuitų gimnazijose. Maitinimas nebuvo restorano lygio, bet gana neblogas, o su orais irgi pasisekė.

Darbo grupės komandoje dirbo ir dvi medikės – Visuomenės sveikatos biuro specialistės Loreta Vilimaitienė ir Žydrūnė Čekanavičienė, kurios rūpinosi dalyvių sveikata. Kaip sakė Ž. Čekanavičienė, visgi teko keletą susirgusių vaikų išsiųsti į namus, kiti, apžiūrėti Santaros klinikų medikų, grįžo tęsti pasirodymų. Kai kuriems pagalbą medikės suteikė vietoje, o kai kuriuos, mažesniuosius, teko ir paguosti, ir nuraminti – kitaip tariant, pabūti mamomis.

Nepaisant sunkaus darbo, alinančių repeticijų nuovargio, iš sostinės šventės dalyviai grįžo laimingi, kupinomis širdimis puikių emocijų ir bendrystės jausmo. Ne vienas sakė, kad nors buvo ir nelengva savaitė, šį įstabų gyvenimo momentą su malonumu pakartotų dar kartą.

Pirmą kartą Dainų šventė buvo suorganizuota 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune. Prieš porą dešimtmečių UNESCO Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų švenčių tradiciją paskelbė žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Šį unikalų, šimto metų jubiliejų sukaktį minintį masinį renginį organizavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras.