Savaitės klausimas

– Su kokiais įspūdžiais grįžote iš jubiliejinės Lietuvos dainų šventės?

Reda BINKAUSKIENĖ-BITINIENĖ:

– Dainų šventėje dalyvavau trečią kartą. Pirmus du kartus dainavau, dabar šokau. Man labai graži šios šventės tema ir pavadinimas. Nuovargis tebuvo momentinis, viską atpirko patirta emocija, bendrystės jausmas. Ilgai gyvensiu prisiminimais.

Alma FINAGĖJEVIENĖ:

– Tai aštunta mano Dainų šventė, bet ji buvo kitokia. Ir dėl to, kad jubiliejinė, ir kad buvau kitame vaidmenyje – vien dalyvės. Šįsyk man nerūpėjo organizaciniai reikalai, priešingai nei būnant Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja. Mėgavausi vien šokio džiaugsmu ir švenčiau šventę.

Barbora VAIČAITYTĖ:

– Nuostabi patirtis. Pirmąkart dalyvavau Dainų šventėje, buvo puiku… O kaip visi mus eisenoje šūksniais palaikė, plojo, gyrė! Įspūdis tikrai stiprus.

Laimutis VAITKUS:

– Patiko, smagu, įspūdinga. Bet metai daro savo. Sukomės viename rate su jaunimu, moksleiviais – tie šoka su šypsena, energingai, o mano amžiaus žmonių šypsena jau prigesusi. Bet per koncertą visi susikoncentravome, vienas kitą palaikėme ir nuo jaunimo nė kiek neatsilikome. Koks bendrystės jausmas! Galime didžiuotis lietuvių tauta.

Lina RAČKAUSKIENĖ:

– Nuovargis iškart pasimiršo, liko tik nenusakomas įspūdis, kurį patirti gali tik pats ten būdamas, jausdamas visa apimantį bendrystės jausmą. Stebint kitus šokėjus ir matant įspūdingas šokių kompozicijas momentais net ašaros akyse kaupdavosi.