Vizitas sutapo su šventėmis ir bažnyčios remonto pabaiga

Eglė MIČIULIENĖ

Vištytyje keletą dienų viešėjo šio miestelio evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo iniciatoriaus palikuoniai. Aplankyti savo senelio Edmundo Danerio tėviškės per Lietuvos valstybės dieną, liepos 6-ąją, atvyko jo anūkas Ralfas Hedelis su dukra Sofija.

Atskubėjo į koncertą

Džiugu, kad Vištytis vasaromis vilioja ne tik gamtos mylėtojus – čia atvyksta ir vis daugiau kultūrinių renginių gerbėjų. Pastaraisiais metais didelį būrį žmonių pritraukia prie ežero rengiami įspūdingi „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertai.

Gražiai sutapo, kad pirmasis šių metų „Muzikos pakrantės“ renginys sulaukė svečio iš Vokietijos Ralfo Hedelio. Jį į koncertą atvykusiai publikai pristatė šių renginių iniciatorius ir organizatorius Egidijus Polita.

Kaip R. Hedelis susijęs su mūsų kraštu? Jo senelis Edmundas Daneris buvo pagrindinis žmogus, kuris, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, užsimojo atstatyti senąją Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčią, nors pats gyveno Vokietijoje.

„Jo anūkas Ralfas su manimi susisiekė likus savaitei iki viešnagės Vištytyje. Jam labiausiai rūpėjo du klausimai: ar galėtų apsilankyti koncerte ir ar pavyks apžiūrėti bažnyčią. Paskutinį kartą su šiuo žmogumi buvome susitikę 2004-aisiais, lygiai prieš 20 metų, kai aš mokiausi dešimtoje klasėje. Į Lietuvą jis atskubėjo likus dviem valandoms iki koncerto“, – pasakojo E. Polita.

Proga – ne viena

Svečias apsistojo sodyboje pas buvusį Vištyčio seniūną Bronislavą Politą, kuris kadaise daug bendravo su E. Daneriu ir dėjo visas pastangas, kad senieji evangelikų liuteronų maldos namai, kolūkių laikais paversti traktorių dirbtuvėmis, susigrąžintų tikrąją sakralinę paskirtį.

Savo viešnagei R. Hedelis pasirinko išties istoriškai „sodrų“ laiką. Šiemet sukanka 640 metų nuo tada, kai pirmą kartą raštuose buvo paminėtas Vištyčio vardas – šiai progai skirti ir visi penki „Muzikos pakrantės“ renginiai. Be to, miestelio evangelikų liuteronų bažnyčia šiais metais švenčia 180 metų jubiliejų. Žinoma, svarumo suteikė ir pirmojo Vištyčio muzikos pakrantės koncerto dieną minėta Lietuvos valstybės dienos šventė.

Apie tai, prieš pradedant skambėti melodijoms vakarėjančioje Vištyčio paežerėje, kalbėjo ir pats organizatorius E. Polita, ir į koncertą atvykusi Savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, dėkojusi entuziastams už nuveiktus darbus bei indėlį į muzikinę ir sakralinę kultūrą.

Neįtikėtinai greitai

Kitą dieną R. Hedelis su E. Polita apsilankė senojoje bažnyčioje, kurioje praleido daugiau nei valandą.

„Santakoje“ rašėme, kad per kelis dešimtmečius maldos namų vidų gerokai nuniokojo laikas: išlūžo grindys, išpuvo lubos. Priminsime, jog šiemet Vištyčio krašto patriotas E. Polita, savo „Muzikos pakrančių“ koncertams ieškodamas netradicinės erdvės (jei užkluptų liūtys ar vėjai), užsuko į evangelikų liuteronų bažnyčią.

Matydamas jos prastą būklę, E. Polita pasitarė su kunigu Vaidu Klesevičiumi, kad reikėtų organizuoti senosios šventovės gelbėjimo darbus.

Su užsidegimu idėjos ėmęsi entuziastai (buvo rašomas projektas Savivaldybės paramai gauti, aukoti pakviesti rėmėjai, bažnyčioje surengta atvirų durų diena) rezultatą pasiekė neįtikėtinai greitai. Su labdarių pagalba bei Savivaldybės skirtomis projektinėmis lėšomis pagrindiniai remonto darbai praėjusios savaitės pabaigoje jau buvo baigti.

Sujaudino senelio nuotrauka

Tad bažnyčią, kurios atkūrimo darbais visa širdimi rūpinosi E. Daneris, jo anūkas ir proanūkė pamatė jau gerokai išgražėjusią.

„Drauge pasivaikščiojome po visą bažnyčią, daug kalbėjomės apie R. Hedelio senelį E. Danerį. Ir jis, ir Ralfo tėtis jau mirę. Tačiau R. Hedelis yra išlaikęs originalų senelio krikšto dokumentą, kuris liudija, kad E. Daneris buvo pakrikštytas Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje 1940 metais. Dokumentas, saugomas kaip šeimos relikvija, surašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis“, – pasakojo E. Polita.

Vokietis pripažino, kad jis neturi tokių komunikacinių sugebėjimų kaip senelis. Pastarasis, kad bažnyčia būtų atkurta, prašydavo paramos per išeivijos spaudą, daug rašė į žurnalą „Die Raute“ (Rūta), telkdamas išeivių bendruomenę Vokietijoje.

Ralfą su Sofija sujaudino ir bažnyčios stende pamatytos keturių žmonių, daugiausia prisidėjusių prie šventovės atkūrimo, nuotraukos. Vienoje užfiksuotas ir jų senelis bei prosenelis E. Daneris. Vokiečiams buvo malonu rėmėjų sąraše rasti ir daugiau šią pavardę turėjusių savo giminaičių, greičiausiai – E. Danerio pusbrolių.

Anot E. Politos, bažnyčios remonto darbai baigti prieš pat „Vištyčio muzikos pakrantės“ koncertą ir, esant blogam orui, muzikantai su publika jau būtų glaudęsi bažnyčioje.

„Seniūnija padėjo pastatą išvalyti, išplauti, sustatyti suolus. Dabar sutvarkytos lubos, grindys. Dešinėje pusėje balkonas yra visiškai tvirtas, o į kairiąją žmonių geriau dar neleisti – ten ateityje reikėtų didesnio remonto. Būtina sutvarkyti įėjimą, pakeisti plyteles, suremontuoti zakristiją. Todėl sakau, kad kol kas įveiktas pirmas etapas, o kaip bus kitais metais – matysime“, – kalbėjo E. Polita.