Įdarbinimo programa naudinga ir darbdaviams, ir jaunuoliams

Toma BIRŠTONĖ

Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa padėjo įsidarbinti 45 jauniems mūsų rajono žmonėms. Nors šiemet programai skirtas didžiausias finansavimas per ketverius jos vykdymo metus, vis dėlto dalis norinčiųjų dirbti dar liko rezerviniame sąraše.

Jaunimo susidomėjimas – tikrai didelis

Vis labiau populiarėjanti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa – puiki galimybė jauniems žmonėms vasarą užsidirbti. Vilkaviškio rajono savivaldybė šiai programai šiemet skyrė 35 tūkst. eurų. Tai yra didžiausias finansavimas per ketverius programos vykdymo metus. Dar beveik 12 tūkst. eurų gauta iš Jaunimo reikalų agentūros konkurso būdu pagal pateiktą projektą.

Žinia apie kasmet vykstančią įdarbinimo programą šiemet sklido socialiniuose tinkluose, internete, informuota Atvirame jaunimo centre. Gegužę vykusiame renginyje „Tiltas į darbo rinką“ buvo išsamiai pristatytos įsidarbinimo galimybės ir reikalavimai. Jaunimo susidomėjimas buvo itin didelis. Iš viso gautos 65 paraiškos.

Atsižvelgiant į skirtas lėšas buvo sudaryta galimybė įsidarbinti 45-iems programos kriterijus atitikusiems jauniems žmonėms. Kiti moksleiviai liko rezerviniame sąraše. Buvo ir tokių, kurie neatitiko reikalavimų, dar kiti pakeitė savo planus ir atsisakė dalyvauti programoje.

„Rezerviniame sąraše turėjome 13 žmonių. Iš jų 4 jau įdarbinti“, – teigė už programą atsakinga Savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė.

Pasak specialistės, darbdaviai džiaugiasi motyvuotu jaunimu.

„Jaunuoliai dirba atsakingai. Aišku, visko pasitaiko, kai kurie neišbūna sutarto laiko, bet daugumos darbdavių atsiliepimai tikrai geri. Kalbėjau su jaunais žmonėmis. Jie pripažino susidūrę tik su vienu sunkumu – reikia anksti keltis“, – sakė jaunimo reikalų koordinatorė.

Už jaunuolį, įdarbintą visu darbo krūviu, darbdaviui per mėnesį kompensuojama ne daugiau kaip 470 Eur, o įsidarbinus kurioje nors rajono seniūnijoje mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis. Maksimalus kompensacijos dydis darbdaviui per programos vykdymo laikotarpio 2 mėnesius yra 940 Eur.

Pati D. Gudeliauskienė yra tarpininkė tarp jaunimo ir darbdavių. Specialistė buvo sudariusi būsimų darbdavių sąrašą, kuris rajono jaunimui padėjo greičiau susirasti darbovietę vasarai. Pasak pašnekovės, prioritetas buvo teikiamas moksleiviams, besimokantiems rajono bendrojo ugdymo įstaigose, taip pat atsižvelgta į paraiškų registracijos datą.

Programoje dalyvauja jaunuoliai nuo 14 iki 21 metų. Dėl amžiaus jiems taikomi skirtingi darbo apribojimai. Pavyzdžiui, vaikų grupei priskiriami asmenys nuo 14 iki 16 metų per dieną gali dirbti 6 valandas, taip pat jiems draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos. Vyresniems, paaugliams, kurių amžius nuo 16 iki 18 metų, leidžiama dirbti 8 valandas per dieną. Programos dalyviai taip pat turi paisyti ir kitų reikalavimų: dirbti tik per vasaros atostogas, negalima įsidarbinti pas šeimos narius.

Nuo seniūnijų iki švietimo įstaigų

Net 20 programos dalyvių pasirinko dirbti seniūnijose. Jie atlieka įvairius lauko ir vidaus patalpų priežiūros darbus. Nemažai jaunuolių įsidarbino privačiose įmonėse, pas ūkininkus, kavinėse, parduotuvėse ir vaikų lopšelyje-darželyje.

Vilkaviškietės Grėtė Bieliukaitė ir Monika Liogytė, sužinojusios, kad vasarą Vilkaviškyje dirbs vienintelis lopšelis-darželis „Buratinas“, kreipėsi į įstaigos direktorę Violetą Šaukščiuvienę. Abi moksleivės čia dirba nuo liepos pradžios.

„Pagal programą įdarbintos Grėtė ir Monika dirba ikimokyklinio ugdymo mokytojų padėjėjomis, tačiau kai reikia, pakeičia susirgusias ar atostogų išėjusias darbuotojas“, – sakė direktorė.

Abi merginos teigė, kad joms visuomet patiko bendrauti su vaikais, todėl ir nusprendė įsidarbinti švietimo įstaigoje. Jos dirba su 4–6 metų darželinukais. Pasak pašnekovių, tai įdomi patirtis.

„Įspūdžiai geri. Džiaugiuosi, kad kiti kolektyvo nariai visuomet padeda, negaili patarimų. O vaikai mane priėmė lengvai, ryšys tarp mūsų greitai užsimezgė“, – teigė G. Bieliukaitė.

Jaunimas dirba gerai

Šeimenos seniūnijos vadovai sakė esantys patenkinti jaunimo darbu. Padirbėti vasarą seniūnija priėmė 3 merginas ir vaikiną. Ema Vaškevičiūtė, Ugnė Šukytė, Atėnė Rakauskaitė ir Haroldas Mockevičius dažniausiai darbuojasi Alvito kapinėse. Jaunuoliai taip pat prižiūri seniūnijos viešąsias erdves: Liepų bei Tūkstantmečio parkus.

„Programoje dalyvaujame nuo pat pradžios. Norinčiųjų pagal ją įsidarbinti – labai daug. Deja, visų priimti negalime. Vienas programos dalyvis taip norėjo dirbti, kad prašymą priimti naktį atsiuntė“, – pasakojo Šeimenos seniūnijos seniūno pavaduotoja A. Augustaitienė.

Pasak jos, vaikai dirba nesunkų fizinį darbą: ravi ir grėbia žoles, surenka šiukšles. Ši programa padeda jaunuoliams įgyti daugiau atsakomybės, laikytis disciplinos, suprasti pinigo vertę.

„Puikiai“, – tokį atsakymą išgirdome iš UAB „Vilkauja“ direktoriaus Lino Dubicko, kai paklausėme, kaip sekasi dirbti priimtiems jaunuoliams.

Verslininkas pasakojo, kad du gimnazistai – Grantas Zufarovas ir Justas Vyšniauskas – iniciatyvą įsidarbinti parodė patys. Jie priimti darbuotis maksimaliam programos laikotarpiui – dviem mėnesiams.

Septyniolikmetė Estela Grabauskaitė įsidarbino Maldėnų kaime įsikūrusiame vandenlenčių parke „Wake Inn Vilkaviškis“. Su darbdaviu Mantu Puodžiūnu ji susipažino gegužę vykusiame renginyje „Tiltas į darbo rinką“. Administratore-kasininke dirbanti nepilnametė pasakojo, kad užsidirbtų pinigų neplanuoja švaistyti, juos taupys.

„Priimu lankytojus, supažindinu juos su taisyklėmis, prižiūriu tvarką, tvarkau dokumentus. Jaunimui tai – svajonių darbas! Kitąmet mielai sugrįžčiau“, – teigė pašnekovė.