Regiono vėliavoje – jo istorija ir paveldas

Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje aprobuotos ir Etninės kultūros globos taryboje bendru sutarimu patvirtintos Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vėliavos – reprezentacinė bei lauko. Naujai sukurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, antspaudas.

Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį.

Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai.

Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis kartu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką.

Didžiojo herbo devize panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Šis sakinys atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvninkų tarmės ypatumus. Vėliavos projektą sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Etnografinio regiono reprezentacinė vėliava – tai vėliava, keliama ypač iškilmingomis progomis. Reprezentacinė vėliava yra dviguba, jos detalės siuvinėjamos tiksliai pagal patvirtintą etaloną.

Etnografinio regiono lauko vėliava – tai vėliava, kuri gali būti keliama kasdien. Ji dažniausiai yra reprezentacinės vėliavos vedinys, tačiau gaminant šiek tiek nutolstama nuo etalono, auksines ir sidabrines detales pakeičiant geltona ir balta spalva. Lauko vėliava yra vienguba.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti etnografinių regionų vėliavas.

„Santakos“ inf.