Sklypą nurėžė, o prižiūrėti nėra kam

Eglė MIČIULIENĖ

Neseniai „Santakoje“ rašėme apie apleistus privačius sklypus. Kaimynams tokios teritorijos – didelė bėda, nes atrodo neestetiškai, nuo jų į kitus sklypus skrenda piktžolių sėklos, plūsta šliužai. Tačiau kartais problemų kelia ne tik privačios valdos.


Keliais arais per daug

Gižuose gyvenanti Jovita į redakciją kreipėsi dėl apžėlusio sklypo greta jos namų. Anksčiau šį nedidelį plotą ji su vyru prižiūrėdavo kaip savo. Naudos, anot moters, iš to nebuvo jokios, tiesiog visa teritorija buvo gražiai tvarkoma.

Tačiau padarius šeimai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad į jį įeina keletas arų valstybinės žemės. Dėl to privačios valdos savininkams liepta persikelti tvorą.

Įsigyti šio nedidelio ploto žmonėms neleista. Gyventojai ir neprieštaravo: nepriklauso – tai nepriklauso, užteks, kiek yra.

Bet iš esmės pasikeitė tik tai, kad nurėžtas sklypas liko neprižiūrimas.

„Žolė gula, usnys želia!.. Klausiau seniūno, kas dabar ten šienaus. O jis pareiškė: „Žemėtvarka atėmė – tegu žemėtvarka ir pjauna žolę. Mums neskirta lėšų.“ Bet širdį skauda matant taip apleistą žemę. Mano vyro jau nebėra, o pati pjauti sveikatos neturiu ir amžius ne tas. Negi turiu samdyti žmogų, kad nušienautų valdišką teritoriją? Siūliau seniūnui rašyti projektus, daryti bendruomenės talką ar dar kažką sugalvoti. Juk negalima gyvenvietės centre laikyti šabakštyno“, – kalbėjo moteris.


Savotiškas protestas

Susisiekėme su Gižų seniūnu Romu Kučiausku. Jis patvirtino, kad tikrai atsisakė siųsti žmogų nušienauti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) priklausantį sklypą.

„Gal ir nesunku būtų nupjauti tuos kelis arus, bet šiuo atveju tai – mano savotiškas protestas. Tą žemę daugybę metų prižiūrėjo darbštūs, tvarkingi žmonės. Bet kadangi sklypo matmenys buvo tik preliminarūs, jie pasidarė geodezinius matavimus. O žemėtvarkininkai patikslino ribas, rado kelis arus daugiau, sukalė riboženklius ir pareiškė, kad toje vietoje – valstybinė žemė ir rankų kišti negalima. Žmonės galėtų žemę išpirkti – juk valstybei pinigų duotų! Bet, kiek žinau, jei toks mažas plotas, NŽT su gyventoju nesudaro jokios sutarties. Kitaip sakant, paima žemę ir palieka apleistą. O kas tvarkys?“ – piktinosi seniūnas.

Anot jo, tokių Dievo valiai paliktų sklypų Gižuose yra 7. Kai kur žmonės neapsikenčia ir nušienauja, bet ne visi turi jėgų. O seniūnija, anot R. Kučiausko, prižiūri tik želdinius, priskirtus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

„Šiuo momentu Gižų seniūnija prižiūri kelis tokius jai nepriskirtus plotus, daugiausia – esančius prie pagrindinio kelio. Bet juk mums reikia pirkti degalų, siųsti žmones, o pajėgos labai menkos: iš 5 darbuotojų dirba tik 1. O darbų yra ir daugiau“, – pasakojo R. Kučiauskas.

Vis dėlto seniūnas pažadėjo, jog sklypą šalia gižietės Jovitos sodybos nušienaus. Tačiau žurnalistams pasiūlė kreiptis į pačią NŽT, kad ši išaiškintų, kas turi tvarkyti tokias teritorijas.


Viena iš savivaldybių funkcijų

Tad ką seniūnijoms daryti su NŽT priklausančiais neprižiūrimais žemės sklypais, pasiteiravome pačios tarnybos. Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas paaiškino, kad tokių sklypų priežiūra nėra NŽT funkcija.

„Tai yra viena iš savivaldybių funkcijų, numatytų Vietos savivaldos įstatyme. Be to, ir Vilkaviškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m., 8 punkte nurodoma, kad „Vilkaviškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijoje (jei ji nuosavybės ar valdymo teise nepriklauso fiziniams ar juridiniams asmenims) želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus organizuoja ir kontroliuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.“ Taigi seniūnijos atsakymas, kad jai šienauti nepriklauso, prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams“, – teigė NŽT atstovas.

Jo teigimu, atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi bei Žemės reformos įstatymo nuostatomis laisvas valstybinės žemės plotas galėtų būti suformuotas atskiru sklypu ir nuomojamas žemės ūkio veiklai.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti asmenys, tik turintys tam tikras teises. Tai statinių savininkai, kurie turi žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir gali įsigyti žemės sklypus, skirtus šiems statiniams eksploatuoti, taip pat asmeninio ūkio žemės naudotojai, kurie gali įsigyti žemės sklypus, naudojamus asmeninio ūkio tikslais, bei asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus. Jūsų paklausime minima pilietė, pagal NŽT turimus duomenis, neatitinka reikalavimų, suteikiančių teisę įsigyti šią valstybinę žemę“, – paaiškino R. Golubovas.


Nepriklauso… niekam

Vis dėlto Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovai su NŽT specialisto nuomone nesutiko. Administracijos direktorius Vitas Gavėnas sakė, jog Savivaldybė skiria lėšų prižiūrėti tik bendro naudojimo teritorijoms. „Esame patikėtiniai miestuose ir miesteliuose, o kaimo teritorijoje žemė priklauso valstybei, kurios patikėtinė yra NŽT“, – sakė V. Gavėnas.

Savivaldybės ekologas Darius Bunikis pacitavo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą. Jame nurodoma, kad Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – tai želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat NŽT valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose.

„Atsižvelgiant į tai, mes privalome organizuoti priežiūrą tik tuose valstybinės žemės sklypuose, kurie yra NŽT valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose, bet ne kaimuose, nebent mes tą sklypą valdytume patikėjimo ar panaudos teise, ko šiuo atveju nėra“, – kalbėjo vyr. specialistas.

Taigi norinčiųjų šienauti „valdišką“ teritoriją rasti nepavyko.

Realybėje paprastai viskas statoma ant geranoriškumo pamato. NŽT priklausančią (nors jai prižiūrėti nepriklauso) teritoriją prie namų geranoriškai nusipjauna gyventojas (nors jam irgi nepriklauso), greta kurio sklypo ji yra. Jei žmogus – vyresnio amžiaus, žolę geranoriškai pjauna seniūnija (kuriai taip pat nepriklauso).

Viskas tikriausiai būtų paprasčiau, jei tą nedidelį sklypą galėtų įsigyti gyventojas. Deja, šioje vietoje geranoriškumo pagrindas išnyksta ir vadovaujamasi tuo, kas parašyta įstatyme.

O blogiausia, kad ir tuos pačius įstatymus visi interpretuoja skirtingai.