Ežero pakrantę vadavo iš vešlios augmenijos

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę Paežerių ežere, šalia dvaro, buvo šienaujama vandens augmenija. Išvaduoti pakrantę iš suvešėjusių augalų padėjo speciali marijampoliečių atsigabenta technika.


Lieptas – vandens turizmui

Vilkaviškio pašonėje tyvuliuojantis ežeras visą sezoną traukia buriavimo entuziastus.

Tačiau prie kranto, kur boluoja Paežerių dvaras, jachtos šią vasarą priplaukti jau negalėjo, nors toje vietoje yra įrengtas lieptas, ant kurio išlipę keleiviai galėtų nueiti rūmais pasigrožėti iš arčiau.

Pontoninis lieptas Paežerių dvaro sodybos teritorijoje, ežero pakrantėje, buvo pastatytas prieš beveik ketverius metus. Sumanymas įgyvendintas pagal Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, programą, finansuojamą Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pagrindinis šio projekto tikslas buvo Paežerių dvaro sodybos paežerę pritaikyti vandens pramogoms. Tikėtasi, kad Vilkaviškio buriuotojai čia turės galimybę švartuotis, kartu pasiūlydami savo paslaugas ir turistams. Taip pat planuota, kad lieptu vasaros švenčių metu galės naudotis ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.

Tačiau prieplaukos akvatorija taip apžėlė žolėmis, kad su jachtomis priplaukti tapo neįmanoma.


Specialiai sporto renginiui

Šį savaitgalį prie Paežerių rūmų vyks renginys, kokio dvaro sodybos teritorijoje iki šiol nėra buvę: didžiulė sporto šventė. Be lengvosios atletikos, šachmatų, smiginio ir kitų sporto šakų, čia savo gebėjimus pademonstruos ir buriavimo klubo „Škvaliukas“ jaunimas, o valdyti laivelį galės pasimokyti ir to norintys jų bendraamžiai.

Tačiau per vandens augmenijos džiungles jaunieji buriuotojai būtų neturėję kur plaukioti. Šį klausimą dėl šventės surengtame Savivaldybės atstovų ir sportininkų pasitarime iškėlė „Škvaliuko“ klubo direktorius Linas Dubickas.

Savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas pasirūpino, kad problema būtų išspręsta kuo greičiau, nes šventė – čia pat. Buvo susisiekta su UAB „Kelranga“, kuri, priklausomai nuo poreikio ir vandens telkinio gylio, augmeniją įvairiomis priemonėmis šalina ne tik visoje Marijampolės apskrityje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.


Dirbo gerą pusdienį

Trečiadienį prie Paežerių dvaro iš Marijampolės atvažiavę darbininkai į ežerą įleido specialią valtį, kuria plaukiant šienaujami vandens augalai.

Marijampoliečių technika vandenyje prie Paežerių dvaro darbavosi gerą pusdienį. Žinoma, per tiek laiko daug darbų neatliksi – buvo išvalyta tiek, kad per šventę prie liepto su savo jachtomis galėtų priplaukti jaunieji buriuotojai.

Su šienavimo įrenginiu dirbęs žmogus pripažino, kad toks darbas ilgam naudos neduos – nupjauta augmenija gana greitai atželia. „Kaip žolė želia ant kranto, taip ir vandeny. Efektyviau, kai išfrezuojamas dugnas, išpjaunamos šaknys – tada rezultatas matomas ilgesnį laiką“, – sakė „Kelrangos“ darbuotojas.

Liepą šios įmonės žmonės šienavo ir per Marijampolę tekančią Šešupę, tik upėje darbavosi ne valtis, o amfibija, su kuria dirbant nereikia didelio gylio.

Tokie patys darbai valant Šešupę atlikti ir pernai, buvo išvalyta daugiau nei 4 km upės vagos. Deja, Šešupė švari buvo trumpai – po mėnesio galvas iš vandens vėl ėmė kelti žolės.


Problema gilėja

Anot „Škvaliuko“ direktoriaus L. Dubicko, Paežerių ežere žolių šiemet ypač daug, nes dvejus metus jos nebuvo pjautos.

„Tiek, kiek nupjauta dabar, užteks, kad laiveliai per šventę priplauktų prie kranto. O norint apšienauti visus žolių židinius, kurių šiemet ypač gausu, reikėtų dirbti bent savaitę. Jei būtų pjaunama du kartus per metus, žolės taip neplistų. Geriausia būtų nušienauti birželiui pasibaigus (aplinkosaugos taisyklės dėl žuvų neršto, vandens paukščių perėjimo darbus vandens telkiniuose draudžia nuo kovo 15 iki birželio 30 d. – red. past.), o vėliau pakartoti. Dažniau pjaunant žolės ims nykti, o nieko nedarant ežeras išvis užžels“, – kalbėjo L. Dubickas.

Apie šią problemą redakcijai kalbėjo ir Rimvydas Palubinskas, po Paežerius žmones plukdantis katamaranu. Jo žodžiais tariant, būtina suremti pečius, ieškoti pinigų ir ežerą gelbėti, nes jis toks – vienintelis visame regione.

„Kalbant apie Paežerių dvaro prieigas, aš prie to kranto su savo įrenginiu priplaukiu, bet jachtininkai liepto nepasiekia, nes jachtos kilis apsivelia žolėmis. Anksčiau Savivaldybė skyrė lėšų makrofitams šalinti iš aplinkosaugos programos, o dabar jau nebe pirmi metai pinigų neskiriama ir problema gilėja. Ežeras pelkėja ir aplink pliažo teritoriją. Todėl būtina šalinti švendrus, makrofitus, nes situacija gali tapti nevaldoma. O juk Paežerių ežeras – vienas iš mūsų rajono traukos objektų“, – kalbėjo R. Palubinskas.


Rezultatas – tik trumpam

Savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis sakė, jog dėl želiančios ežero augmenijos naikinimo į jį niekas nesikreipė. Kita vertus, ekologas iš tokio šienavimo sakė nematantis didelės naudos.

„Žinoma, vietomis galima aptvarkyti, bet tai, sakyčiau, yra kova su vėjo malūnais. Gal prieš porą metų ežeras irgi buvo šienaujamas, tik toks sprendimas atnešė labai laikiną naudą. Reikėtų samdyti žemsiurbę, išsiurbti augmeniją su šaknimis, bet tai būtų labai brangu ir neracionalu. O kad mūsų ežeras užželia – nieko keisto. Juk tai yra tvenkinys, kolūkių laikais užliejus laukus iš natūralaus ežero padarytas dirbtinis. Čia situacija tokia pati, kaip ir su mūsų Šeimenos upeliu – išpjauname, o jis vėl apželia“, – kalbėjo ekologas.

Tačiau bent jau sporto šventei tikslas pasiektas – teritorija prie Paežerių dvaro liepto minimaliai apšienauta. Kažkam dar teks pasirūpinti ir į krantą vėjo suplaktomis nupjautomis žolėmis, kitaip karštyje jos ims pūti.