Penktadienio, rugpjūčio 9 d., vakarą Paežerių dvaro rūmuose vos tilpo poetės Salomėjos Nėries kraštiečiai, Vilkaviškio literatų klubo sukviesti į muzikinės pasakos „Eglė žalčių karalienė“ premjerą.
„Gyvent, gyvent, gyvent! Taip aistriai šaukia širdis. Gyvent ir jausti laisvę, jausti gyvenimo džiaugsmą, būti stipriu, nieko nebijančiu aru.“
(Salomėja Nėris)
Kompozitorius Mindaugas Stiga šį kūrinį sukūrė poetės jubiliejui, jos tragiško likimo skausmą įpindamas į muzikinės pasakos audinį. Anot Jolitos Simanaitytės, „Salomėja Nėris ir Eglė, žalčių karalienė, – panašaus likimo, ėjusios į meilę, kaip į šviesą“, per išdavystės ir nevilties naktį.
Ir kai išgirdome kompozitoriaus M. Stigos žodį apie iššūkius, kuriuos patyrė prisilietęs prie šios paslaptingos mitologinės gelmės, ir kai susitelkę klausėmės polifoniškai skambančio muzikinio pasakojimo, jautėmės tarsi veržlaus srauto nešami į skaidrią grožio, šviesos sferą, jautėmės pakylėti tos harmonijos, to kosminio visagalybės, vienovės jausmo.
S. Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ įkvėpė ne vieną menininką. Džiugu, kad naujos kartos kompozitorius, bendradarbiaujantis su pasaulinio garso roko dainininkais ir muzikantais, šiuo kūriniu savitai prakalbo apie amžinąsias vertybes, apie meilę ir ilgesį, apie narsą ir ryžtą, apie svajonės ir aukos galią.
Unikalią šventės atmosferą sukurti padėjo bardų Ričardo Mikalajūno ir Naglio Mačėno atliekamos dainos, palietusios pačias jautriausias, subtiliausias sielos stygas, pažadinusios ugningą protesto mintį, saulėtus džiaugsmo bei vilties sąskambius. Savito, gilaus tembro balsais prabilusi Salomėjos poezija tarsi gyvybės lašais gaivino, žavėjo klausytojų širdis.
Į šį dainų raštą gražiai įsiterpė ir poetės dienoraščių ištraukos, skaitomos renginio vedėjos Vilijos Žalienės, literatės Jovitos Grakavinienės bei Salomėjos Nėries anūkės Salomėjos Bučaitės, kuri parskrido iš Amerikos, kad būtų kartu su mumis 120-ųjų gimimo metinių iškilmėse. Turėjome progos dar kartą išgirsti anūkės Salomėjos į italų kalbą išverstų S. Nėries eilių, pasigėrėti dainingu, įtaigiu, emocingu žodžiu.
Klausytojus ypač užbūrė ekspresyvios, ugningos M. Stigos improvizacijos. Net senasis dvaro rojalis suskambėjo visai netikėtais obertonais, kai prie jo prisilietė talentingo kompozitoriaus rankos.
Šiam minėjimui karpytojų grupė „Sėjinis“, vadovaujama meno kūrėjos Virginijos Armanavičienės, paruošė parodą „Žalčio motyvas karpiniuose“, kuria gėrėjosi tiek šventės svečiai, tiek mūsų kraštiečiai, į šventę atkeliavę su vaikais ir vaikų vaikais.
Jaudinantis momentas – S. Nėries anūkės S. Bučaitės atskleista žaislinio šuniuko istorija. Pasirodo, šį medinį žaislą poetei padovanojo jos mokinys, ir karo metu, kai reikėjo bėgti, S. Nėris jį pasiėmė kaip talismaną. Tikėtina, kad šis poetės rankų nugludintas medinis šuniukas buvo ir jos sūnaus Sauliuko vaikystės žaislas, kurį dabar taip pat kaip talismaną su savimi nešiojasi poetės anūkė Salomėja.
Gera žinoti, kad prie neišsenkančios poezijos versmės savo dvasios troškulį malšina visos lietuvių tautos kartos. Gal atėjo metas didžiajam grožiui ir laisvei, kurią mums atveria tikrasis menas?
Vilija ŽALIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.