Miškas. Vienas šalia kito auga baravykas ir musmirė. Iš toli pasigirsta grybautojų balsai.
Musmirė ironiškai:
– Kažkam dabar – su peiliu per kaklą…
Baravykas:
– Kažkam – iš kojos per galvą!
Pasiklydo grybautojas miške. Vieną dieną braido po mišką, antrą… Trečią dieną sutinka kitą grybautoją.
– Pagaliau! Tris dienas nerandu kelio iš miško.
– Ko džiaugiesi?! Aš jau dvi savaites klaidžioju.
– Ar visus grybus galima valgyti?
– Galima, bet kai kuriuos tik vieną kartą.
Lietuvos moterys grybautojos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių su prašymu skubiai panaikinti akivaizdžią nelygybę: „Kodėl visi vertingi grybai, augantys miškuose, vadinami tik vyriškais vardais, pavyzdžiui, baravykai, raudonviršiai, kazlėkai, o moteriškieji pavadinimai atitenka tik nelabai vertinamiems arba menkaverčiams grybams: ūmėdėms, lepšėms ar meškutėms, kitaip dar vadinamoms storalūpėmis. Dar daugiau – moteriški pavadinimai suteikti net patiems nuodingiausiems grybams – musmirėms. Tai žeidžia mūsų garbę ir orumą, todėl prašome imtis priemonių ir pakeisti pavadinimus. Kodėl negali būti baravykė, raudonviršė, musmiris?“
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.