Vasara rajono ūkininkų uždarbiu nepradžiugino

Andrius GRYGELAITIS

Šiais metais javapjūtė rajono laukuose baigėsi kaip niekada anksti. Deja, rezultatais patenkinta tik nedidelė dalis žemdirbių.


Nuostolingos vasarinės kultūros

Ankstesniais metais ūkininkai javapjūtę dažniausiai baigdavo rugpjūčio viduryje arba net antroje šio mėnesio pusėje. Visgi šie metai buvo kitokie. Kai kas kūlimo darbus pabaigė dar paskutinėmis liepos dienomis, o didžioji dalis žemdirbių tai padarė rugpjūčio pradžioje.

Vis tik ankstyva javapjūtės pabaiga negarantavo gerų rezultatų. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiemet žieminių kultūrų derlius yra bent 10 proc. mažesnis nei praėjusiais metais.

Daugiausiai mūsų rajone buvo pasėta žieminių kviečių – per 31,5 tūkst. ha. Žieminių rapsų dalis taip pat nemaža – maždaug 17,6 tūkst. ha.

„Vasarinių kultūrų derlius ūkininkus apskritai nuvylė. Kas jų turėjo, tie patyrė nemažų nuostolių. Ypač prastai užderėjo tos kultūros, kurios buvo pasėtos vėliau. Rajone vyrauja tendencijos, kad vasarinių kviečių ir rapsų plotai kasmet mažėja, tačiau dėl sėjomainos žemdirbiai negali visiškai jų atsisakyti“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.


Laiku nepardavė

Mažučių kaime, Virbalio seniūnijoje, ūkininkaujantis Rimgaudas Micuta vidutiniškai iš hektaro prikūlė kiek daugiau nei po 3 t rapsų, maždaug 5 t žieminių kviečių ir vos po 2,5 t vasarinių kviečių. Akivaizdu, kad toks derlius vyro nedžiugina, tačiau jis pats labiausiai krimtosi ne dėl prasčiau nei įprastai užderėjusių pasėlių, o dėl mažų supirkimo kainų.

„Kadangi turiu įvairių žemių – tiek lengvų, tiek sunkių, todėl ir derlius jose nėra vienodas. Kažkiek javams pakenkė liepos gale praūžusi audra. Po jos atvykęs į dar nenukultus laukus pastebėjau, kad dalis varpų tiesiog styrojo pasišiaušusios, jose grūdų nebuvo likę nė pėdsako. Manau, kad kokį pustonį iš hektaro dėl to tikrai praradau. Buvau sudaręs šiek tiek išankstinių sutarčių, todėl dalį grūdų privalėjau išvežti iš karto vos tik juos nukūliau. Su likusiais greičiausiai būsiu „prašovęs“. Nepardaviau, kai kaina dar buvo pakankamai gera, o pastaruoju metu ji tik krenta“, – apgailestavo R. Micuta.


Neskuba realizuoti

Daugėlaičių kaime, Kybartų seniūnijoje, ūkininkaujantis Andrius Vaičaitis kol kas negali pasakyti, kiek tonų vidutiniškai prikūlė iš javų laukų, kadangi visas vyro užaugintas derlius dar guli aruoduose. Jį pradėti realizuoti ūkininkas žada artimiausiu metu.

„Iš pirmo žvilgsnio derlius nėra blogas, bet ir tikrai ne toks, kuriuo būtų galima girtis. Tik pupų derlius labai nuvylė, bet jų plotai nebuvo dideli. Turiu galimybę nukultus grūdus sandėliuoti, todėl dažniausiai taip ir darau. Nesinori gaišti laiko eilėse. Artėjant rudeniui elevatoriai šiek tiek atlaisvinami, pradeda kristi ir į uostą grūdus gabenančių vežėjų paslaugų kainos, tad ir grūdų supirkimo kainos tampa rentabilesnės“, – pastebėjimais dalijosi A. Vaičaitis.

Dalį užauginto derliaus namuose kol kas laiko ir Gižų seniūnijoje ūkininkaujantis Andrius Dirmeikis. Jis pasakojo, kad šiais metais labiausiai nudžiugino rapsų derlius. Per pusšimtį hektarų jų auginęs žemdirbys iš hektaro vidutiniškai kūlė daugiau nei po 4 t. Tokių gerų rezultatų Andrius tikino nelabai pamenantis.

„Esu patenkintas ir tuo, kaip užderėjo belukštės avižos. Lietuvoje jų mažai kas sėja. Iš tikrųjų investicija į šią kultūrą nėra didelė, o kaina – gana aukšta, tad pelnas prilygsta cukrinių runkelių augintojų pelnui. Tiek, kad rasti pirkėjų nėra lengva. Aš pats bendrauju su Lenkijos atstovais. Mūsų šalyje belukščių avižų niekam nereikia, visos jos išvežamos į Vokietiją, Čekiją, Slovakiją ir kitas šalis, kuriose iš jų gaminami dribsniai“, – pasakojo A. Dirmeikis.

Tiesa, kitos kultūros vyro taip nedžiugino. Iš hektaro žieminių kviečių biro maždaug 5,5 t, o ir jų kokybė nuvylė – dominavo 3–4 klasė.


Trūko saiko svorio

Avižas, tik ne belukštes, o paprastas augina ir Patilčių kaime, Keturvalakių seniūnijoje, kartu su tėčiu ūkininkaujantis Dovydas Vaitkevičius. Jų derliumi vyras tikino esantis patenkintas, tačiau kokybe – nelabai.

„Iš hektaro vidutiniškai kūlėme maždaug 5 t, tačiau pagrindinis avižų rodiklis – saiko svoris (matas, parodantis, kiek sveria 1 litras grūdų gramais – red. past.) – kiek nuvylė. Pas mus šis rodiklis siekė maždaug 51,8, o supirkėjai reikalauja, kad jis būtų bent 52. Dėl to vietoje sutartų 200 eurų už toną gavome tik 150“, – apgailestavo D. Vaitkevičius.

Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad avižas sėti pradėjo dėl sėjomainos, kadangi nenorėjo toliau alinti žemės, augindamas vien kviečius bei rapsus. Dėl tos pačios priežasties Patilčių kaimo gyventojas taip pat augina žieminių miežių bei cukrinių runkelių.

Geriausiai iš jo turimų kultūrų šiemet užderėjo žieminiai kviečiai. Jų vidutiniškai biro po 6–6,5 t iš ha. Rapsų Dovydas iš to paties ploto vidutiniškai prikūlė po 3,3 t, o miežių – maždaug po 4 t.


Sėti neskubės

Šiuo metu rajone baigta ne tik javapjūtė, bet ir žieminių rapsų sėja. Daugelyje laukų rapsai jau ir sudygę. Dabar ūkininkai po truputį pradeda ruoštis žieminių kviečių sėjai. Vieni ją žada pradėti rugsėjo pirmoje pusėje, kiti, priešingai, nesiruošia skubėti.

A. Dirmeikis ir D. Vaitkevičius, jei tik orai bus palankūs, planuoja į laukus išvažiuoti ne anksčiau nei rugsėjo 20 d. Abu vyrai teigė pastebėję, kad šiais metais tie kviečių laukai, kurie pernai buvo vėliau apsėti, šiemet atrodė daug geriau ir juose derlius buvo gausesnis. Tuo tarpu anksčiau apsėtuose plotuose per javapjūtę netrūko pajuodusių varpų, kurios buvo visiškai tuščios.

Priešingai nei minėti ūkininkai, A. Vaičaitis kviečių sėją žada pradėti šiek tiek anksčiau.

„Reikia visada įvertinti turimus pajėgumus. Nesinori pavėluoti, mat dažnai rudenį orai būna nenuspėjami. Kartais, kai pradeda lyti, tai nenustoja keletą dienų. Po to dar reikia laukti, kol dirva išdžiūsta. O rudenį ji džiūsta lėčiau. Taip su sėja galima ir pavėluoti. Tarkime, pernai spalio pradžioje net keletą dienų gausiai lijo. Kas iki tol nespėjo pasėti kviečių, vėliau jau nelabai galėjo įvažiuoti į laukus. Kai kas bandė, tačiau nemaža dalis ūkininkų plotus paliko vasarinėms kultūroms. O jos, kaip žinome, nėra labai pelningos“, – kalbėjo A. Vaičaitis.