Bitininkų vasara: medaus netrūksta, bet jį parduoti sunku

Andrius GRYGELAITIS

Keletas pastarųjų metų džiugina rajono bitininkus gausiu derliumi. Deja, pilnos medaus statinės negarantuoja gero uždarbio. Parduoti medų kasmet vis sunkiau.

Situacija nedžiugina

Rajone kasmet bites deklaruoja apie 120 bitininkų. Aišku, galima neabejoti, kad tikrasis jų skaičius yra gerokai didesnis. Visgi situacija greitu metu gali keistis. Kaip pastebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė, vis daugiau vyresnio amžiaus bitininkų atsisako bičių, jas perleidžia jaunesniems kolegoms. Pastarieji iš pradžių neretai su didžiuliu entuziazmu neria į naują veiklą, tačiau galiausiai ir jiems pritrūksta motyvacijos.

„Visa tai susiję su itin žemomis medaus kainomis. Paskutiniai treji metai bitininkystės sektoriuje tokie pat sunkūs, kaip ir gyvulininkystėje. Žmonės neretai dirba nuostolingai. Rajone yra nemažai bitininkų, kurie neturi kur parduoti medaus. Ilgai laikomas šis produktas sugenda ir galiausiai tenka jį išmesti“, – kalbėjo J. Bindokaitė.

Jos žodžiams antrino Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkė Renolda Stepanauskaitė-Kubilienė. Jos teigimu, situacija bitininkystės sektoriuje tikrai nedžiugina.

„Draugijoje turime nemažai narių, kurie mielai perleistų savo bites kitiems. Ypač sunku vyresniems bitininkams, kurie pardavinėja patį medų, jo neperdirba. Tiems, kurie ieško alternatyvų, išgyventi yra šiek tiek lengviau“, – kalbėjo R. Stepanauskaitė-Kubilienė.

Perka mažiau

Pati draugijos vadovė savo padėtimi skųstis nenorėjo. 104 bičių šeimas laikanti vilkaviškietė nemažą dalį medaus perdirba – gamina midų bei įvairius produktus su liofilizuotomis uogomis ir žolelėmis. Paprastai moteris savo produkciją realizuoja didesnėse mugėse bei šventėse, kuriose netrūksta lankytojų.

R. Stepanauskaitė-Kubilienė ateityje žada nerti į dar neišbandytas rinkas. Neseniai dviejų jos bitynų medui buvo suteiktas pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminto produkto ženklas, informuojantis, kad produktas yra natūralus ir sveikas. Šią žiemą vilkaviškietė ketina dalį savo avilių gabenti į Anykščių rajoną pas ekologiškai ūkininkaujantį žemdirbį. Taigi R. Stepanauskaitė-Kubilienė jau kitą vasarą planuoja turėti ekologiško medaus.

Apie ekologinę bitininkystę vis dažniau pagalvoja ir Pašeimeniuose (Bartninkų sen.) bites laikantis Kęstutis Saukaitis. Tiesa, anot vyro, Suvalkijoje, kur vyrauja našios dirbamos žemės, tai daryti gali būti labai sunku, kadangi nėra daug plotų, kuriuose nebūtų naudojami chemikalai.

„Jei bitininkai nori išlikti, jie privalo keistis. Aš pats neseniai pradėjau gaminti midų. Taip pat gavau Europos Sąjungos finansavimą kreminio medaus gamybai. Tai – specialia technologija pagaminama masė, panaši į margariną. Ją galima tepti ant duonos ar batono. Pastebėjau, kad žmonės vis rečiau perka įprastą medų. Net ir nuolatiniai mano klientai jo nuperka perpus mažiau nei prieš keletą metų. Vartotojai vis dažniau atsisako saldiklių, o medus – vienas iš jų. Net ir didmeninėje prekyboje medų parduoti tampa sunkiau. Pernai buvau susitaręs su Vokietijos įmone, kuri turėjo nupirkti mano medų po 2,4 euro už kilogramą. Visgi jį nupirko tik šiemet, o mokėjo vos po 1,6 euro“, – pasakojo bitininkas K. Saukaitis.

Teko išmesti

Pajevonio ir Gražiškių seniūnijose bites laikantis Mindaugas Jašinskas teigė, kad ką tik pasibaigusi vasara bitynams buvo itin dosni. Šiemet vyro laikomos maždaug 75 šeimos sunešė apie 6 tonas medaus. Visgi, kaip ir kolegos, Mindaugas nerimavo, kaip pavyks realizuoti produkciją.

„Paprastai gana greitai parduodavau visą sezono medų, tačiau šiemet dar turiu ir pernykščio. Anksčiau didmeninėje prekyboje už kilogramą gaudavau po 3 eurus, dabar – perpus mažiau. Supirkėjai tradiciškai teisinasi karo Ukrainoje situacija, pabrangusiomis dujomis ir elektra. Ir visai nesvarbu, kad dujų ir elektros kainos jau grįžusios į buvusį lygį. Medus – toks produktas, kurio galiojimo laikas neribojamas. Visgi reikia užtikrinti tam tikras sąlygas, kad jis nesugestų. Medus turi būti laikomas vėsiose, tamsiose, sausose patalpose. Ne visi bitininkai gali tai garantuoti“, – kalbėjo M. Jašinskas.

Viena iš tų bičių laikytojų, kuriems neseniai teko išmesti dalį medaus, – Pajevonyje gyvenanti Danutė Želvienė. Moteris sakė, kad taip atsitiko dėl to, jog ilgai sandėliuoto medaus paprasčiausiai niekas nenupirko.

Pusšimtį bičių šeimų laikanti pajevonietė teigė anksčiau visuomet prisukdavusi bent 2–3 tonas medaus, tačiau šiemet tenkinasi perpus mažesniu kiekiu.

„Šie metai dėl prikopinėto medaus kiekio tikrai neblogi. Tiesiog aš pati nesistengiau dirbti pramoniniu būdu – kiek bitės prinešė, tiek gana. Atsibodo verstis per galvą. Pavargau. Pastaruoju metu medaus niekam nereikia, o didmeniniu būdu jį superka už neadekvačias kainas, tad ir motyvacijos bitininkauti daug nelikę“, – mintimis dalijosi D. Želvienė.

Moteris teigė, kad medaus supirkimo kainų kritimą greičiausiai lėmė keletas niuansų. Visų pirma, tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje išaugo bitininkų skaičius, tad konkurencija siekiant parduoti medų verčia bičių laikytojus daryti dideles nuolaidas klientams. Be to, pastaraisiais metais į Lietuvą įvežama vis daugiau pigaus kiniško ir ukrainietiško medaus, kuris po truputį iš rinkos išstumia lietuvišką.

Paežerių dvare vyks bitininkų šventė

Nepaisant ne pačių geriausių nuotaikų, rajono bitininkai nepraranda optimizmo ir tiki šviesesniu rytojumi. Nemaža dalis jų atjautą ir paguodą randa kitų bičiulių būryje. O daugiausiai jų renkasi Vilkaviškio bitininkų draugijoje. Šiuo metu organizacija vienija 75 narius. Nuo šių metų pradžios jų skaičius išaugo daugiau nei dešimtimi.

Maždaug trisdešimt bitininkų draugijos narių šią vasarą dalyvavo Jurbarko rajone, Raudonės miestelyje, vykusioje kasmetinėje Lietuvos bitininkų sąjungos šventėje. Joje vilkaviškiečiai ne tik bendravo su bičiuliais iš visos šalies, bet ir klausėsi vertingų paskaitų, dalyvavo bitininkų meistriškumo varžybose, susipažino su naujausia bitininkystės įranga.

Šventėje buvo sutarta, kad kitą vasarą visi šalies bitininkai rinksis mūsų rajone. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Lietuvos bitininkų šventė turėtų būti surengta Paežerių dvaro teritorijoje. Kaip pasakojo R. Stepanauskaitė-Kubilienė, iki tol teks nuveikti nemažai darbų: parengti įdomią programą, surasti rėmėjų, savanorių ir t. t.

„Jau po truputį dėliojame planus ir pradedame ruoštis šventei. Paprastai į tokio pobūdžio renginius susirenka nuo vieno iki kelių tūkstančių žmonių. Mes norime padaryti atvirą šventę, skirtą ne tik bitininkams, bet ir visuomenei. Laukia daug sunkaus darbo, tačiau tikiu, kad viskas bus gerai. Kiek žinau, Vilkaviškio rajone tokia šventė vyks pirmą kartą“, – sakė Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkė.