Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai

Eglė MIČIULIENĖ

„Kai sėdu prie pynimo – visi rūpesčiai iš galvos išgaruoja. Man tai – tarsi meditacija“, – apie savo makramė gaminius sako Jurgita Petrauskienė.

Ir viduje, ir lauke

Gražiai sutvarkytame Mažučių kaimo sodybos kieme stovi didelė kupolo formos palapinė. Joje, kaip sako šeimininkė Jurgita, vakarais gera pailsėti. Tačiau ilsisi moteris ne tik gurkšnodama arbatą ar bendraudama su artimaisiais, bet ir pindama įspūdingus makramė dirbinius.

Ir šiuo metu kupole stovi didelis stovas, laikantis įpusėtą gaminį – kabantį krėslą-hamaką. Šalia kybo panašus, tik jau pabaigtas ir gerokai mažesnis. Atrodo vaikiškas, bet paaiškėja, kad šis puikus dirbinys skirtas… katei.

„Pagaminau jau keletą tokių. Katinams patinka juose suptis, laipioti supintu tinklu. O šitas – pats pirmas darbas, kurį nupyniau“, – šypsojosi J. Petrauskienė.

Moters pagaminti stilingi supamieji krėslai papuoštų bet kokią erdvę, o laikomi gali būti tiek kambaryje, tiek lauko terasoje. Virvė, iš kurios nupintas gaminys, nebijo drėgmės ir yra atspari saulės spinduliams.

Reikia iššūkių

J. Petrauskienė pasakojo nuo mažens buvusi tikra krapštukė ir visuomet mėgusi rankdarbius: jai patiko siuvinėti, megzti, nerti vąšeliu.

„Ateina ruduo, žiema. Vakarai ilgi – ką veikti? Tai sėdu ir prie televizoriaus kažką kurpiu – servetėles, megztuką, šaliką. Dabar atėjo eilė makramė“, – kalbėjo Jurgita.

Pynimo pomėgiu J. Petrauskienė užsikrėtė prasidėjus koronaviruso pandemijai. Moteris dirba grožio salone, o šios srities specialistėms kuriam laikui teko uždaryti salonus, nebepriimti klienčių.

„Reikėjo galvoti, kuo užsiimti namuose. Ėmiau domėtis makramė pynimu, ir jis mane įtraukė. Pradėjau nuo paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, dekoratyvių žiedų, į kuriuos įmaunamos servetėlės serviruojant stalą. Vėliau pamėginau daryti virveles užuolaidoms surišti“, – pasakojo J. Petrauskienė.

Vis dėlto prie šių darbų moteris neužsibuvo, nes, kaip pati sakė, jai nuolat reikia iššūkių, naujų idėjų ir sudėtingesnės veiklos. Iš plonesnių virvelių pynėja pamėgino vąšeliu nerti originalias moteriškas rankines-kuprines. Pavyko puikiai, jų Jurgitos prašo jau ne viena klientė.

Reikėjo daug kantrybės

Paskui atėjo eilė ir dar sudėtingesniems dirbiniams: moteris sugalvojo pinti krėslus-hamakus. Reikėjo nemažai kantrybės ir užsispyrimo, bet Jurgita atkakliai dirbo, kol pasiekė to, ko norėjo.

„Kabinau siūlus, pyniau, kai neišėjo – ardžiau, vėl pyniau… Kol supratau visas subtilybes, praėjo laiko“, – pasakojo pašnekovė.

Metalinius lankus krėslų karkasui J. Petrauskienė užsisako pas meistrus, sėdėjimo pagalvę siuva ir kamšalą kemša pati. Pynimo raštą taip pat sukuria pati.

Anot pynėjos, sunkiausia ir įkyriausia – susikabinti bei sumatuoti virveles. Jei krėslo laikiklio aukštis – apie porą metrų, tai nuo gaminio viršaus reikia sukabinti net 16–18 metrų ilgio virveles, kadangi pinamos jos trumpėja. O, pavyzdžiui, kad nupintum 10 cm spiralinę viją, reikia 1 m virvelės.

Vienam krėslui padaryti pynėja sunaudoja apie 1,5 km virvės. Gatavas gaminys atlaiko 120 kg svorį.

Pagaminti vieną krėslą-hamaką Jurgitai užtrunka apie porą savaičių. Tiesa, savo laisvalaikio pomėgiui ji skiria tik vakarus arba savaitgalius. Tačiau kartais tie vakarai nusitęsia iki vidurnakčio, nes mėgstamas darbas įtraukia ir nenori paleisti…

Rankų darbo lopšys

Vienas dailiausių ir daugiausiai laiko sąnaudų pareikalavusių moters darbų – lopšys vaikui.

„Tai mano pusmečio darbas. Internete pamačiau nunertą lopšelį lėlei, o aš sumaniau padaryti didesnį, tinkantį kūdikiui. Tai tikrai buvo nelengvas iššūkis, nes neturėjau jokios schemos. Ir vėl nėriau, ardžiau, nėriau… Bet kai pagaliau padariau – visi pasidžiaugė, įvertino gerai, o ir pati gėrėjausi! Dabar lopšys yra naudojamas pagal paskirtį. Tai – neeilinis dalykas, parduotuvėje tokio nenusipirksi“, – džiaugėsi pašnekovė.

J. Petrauskienės kolegės, šeimos nariai ėmė skatinti ją savo gaminius įkelti į internetą. Ten moteris sulaukė ne tik daugybės pagyrų, bet ir piktų atsiliepimų: esą darbai ne jos, nuotraukos pavogtos iš interneto ir panašiai. Iš pradžių buvo labai nemalonu, bet dabar tokie komentarai Jurgitai kelia šypseną, tuo tarpu geri žodžiai glosto širdį.

„Moterys gyrė darbus ir netgi rašė žinutes prašydamos pamokyti makramė meno. Bet aš juk pati savamokslė, niekur nesimokiau, kursų nelankiau. Tiesiog nusipirkau virvės, žiūrėjau pamokėles internete ir dariau, ką sugebėjau“, – sakė J. Petrauskienė.

Savotiškas poilsis

Pinti didelius gaminius, ypač supamuosius krėslus, nėra lengvas darbas. Ilgiau pinant pavargsta rankos, kaklas. Be to, reikia dirbti su pirštinėmis, nes traukiama virvelė kaitina ir nutrina odą, ant rankų iškyla pūslės.

Vis dėlto Jurgita tvirtina, kad jai toks užsiėmimas – malonus.

„Tai – savotiškas poilsis. Pindama, kurdama aš atsipalaiduoju, ir jokios depresijos nepuola. Tai kaip saulėgrąžų gliaudymas – kuo daugiau valgai, tuo daugiau norisi. Kartais pini ir žinai, kad reikia eiti miegoti, nes rytoj į darbą, bet… Sakau sau – dar vieną eilutę, ir jau eisiu! Tik žiūri, kad jau trečia valanda nakties“, – juokėsi moteris.

Anot Jurgitos, Lietuvoje rankų darbo gaminiai vis labiau populiarėja.

„Žinoma, dar ne visi jais žavisi. Kai kas net nusistebi, kad esu ne kokia bobutė, jauna moteris, o užsiimu kažkokiais pynimais… Bet aš manau, kad tokie darbai – gražūs, originalūs ir kitokie, negu iš prekybos centro. Todėl labai smagu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie rankų darbą vertina“, – kalbėjo pynėja.

Makramė – tai senovinė virvių ir virvelių rišimo rankomis technika. Ji atsirado senovės Asirijoje ir Babilone, į Europą atkeliavo jau viduramžiais, o populiarumo viršūnę pasiekė XX a. septintajame dešimtmetyje, hipių judėjimo metu. Dabar ši mada grįžta. Subtilūs makramė dirbiniai puošia namų interjerą, balkonus ar terasas ir nesunkiai pritaikomi įvairaus stiliaus interjerui. Iš makramė virvių galima kurti sienų dekoracijas, šviestuvų gaubtus, vazonų laikiklius, sūpynes, pufus, hamakus, kabančias lentynas, padėkliukus puodeliams, užuolaidas ir kt. Neretai šią techniką naudoja šiuolaikiniai rūbų ir aksesuarų dizaineriai bei interjero kūrėjai.