kūrybos barai

Vytas DRUNIS

Rugsėjo naktis,

mėnesiena…

Pilnatis

tokia skaisti…

Tarp dangaus ir žemės

stovi vienas…

Bet ne vienišas –

su tavimi naktis…

Žiogai

nepavargdami groja

melodiją tą pačią…

Naktis

tau patalą kloja

ant Paukščių Tako,

tarp Alfa Centauros

ir Kasiopėjos.

Janina KURTINAITIENĖ

Kas svarbu

Gyvenimas žaidžia. Jam smagu. Kartais jis juokiasi. Kartais labai smarkiai pagrūmoja. Kartais atsainiai žiūri į mūsų norus ir viltis.

Kartais parodo, kokie esame maži, kartais – kokie pasipūtę. Mes žaisti – negalim.

Kas lieka tada mums?

Susitaikyti su viskuo, ką siunčia gyvenimas. Nelengva tai užduotis. Ir tada pradedi galvoti, o kas yra svarbu?

Niekas nėra svarbu.

Tik artimo žmogaus apkabinimas, šiltas žodis, žmogus šalia…

Ašaros

Ašaros… Būna jų visokių. Dėl įvairių priežasčių. Todėl ir reaguojame labai įvairiai. Pykstame, liūdime, jaučiame įtampą, kažko tikimės.

Vakar mačiau laimės ašaras.

Ir tai taip sugraudino! Buvo gražu žiūrėti, kaip moteris verkė iš laimės. Kiek yra moterų, kurioms taip pasiseka?..

Gerumas

Viską galima paslėpti. Tik žmogaus gerumo, jo širdies grožio nepaslėpsi. Jis tave nuginkluoja, paakina gyventi, džiaugtis net mažyčiais dalykėliais. Tu supranti, kad nesi vienišas, kad bėdoje turėsi į ką atsiremti. Niekada negalvokim, o ką žmonės pasakys. Koks skirtumas, ką jie pasakys. Gyventi juk reikia tau.

Geriu tą žmonių gerumą ir galvoju, juk nėra taip blogai, juk gali būti ir blogiau…