Seniausia neformaliojo ugdymo įstaiga atšventė du jubiliejus

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras (VVJC) atšventė 65 metų jubiliejų. Kartu buvo minima ir 30 metų sukaktis, kai įstaigai suteiktas dabartinis pavadinimas.

Buvę ir esami

Į Vilkaviškio kultūros centre vykusią gimtadienio šventę atvykusių svečių dėmesį trumpam prikaustė vaizdo įrašas, kuriame VVJC nariai dalijosi savo patirtimis, įspūdžiais ir prisiminimais. O per ilgus dešimtmečius jų būta išties nemažai.

Prisiminimų netrūko ir pagrindinėje šventės dalyje.

Apie laikotarpį, kuomet įstaiga persikėlė į dabartines patalpas, papasakojo Seimo narys Algirdas Butkevičius, o kaip vyko pastato renovacija, apžvelgė rajono meras Algirdas Neiberka. Sveikinimo žodžius ir padėkas priėmusi VVJC direktorė Elena Čepaitė pabrėžė, kad pastatai be žmonių būtų niekam nereikalingi, todėl ji įstaigos sėkmę tapatino su užsiėmimus lankančiu jaunimu bei atsidavusiais ir savo veiklą išmanančiais mokytojais.

Prisiminimais dalijosi ir buvę VVJC ugdytiniai – renginio vedėjas Justinas Sruoginis bei architektai Indrė Kasparaitytė ir Aurimas Ramanauskas.

Visi jie dėkojo savo mokytojams bei pabrėžė, kaip svarbu jauną žmogų nukreipti tinkama linkme.

Sveikinimo kalbas scenoje keitė buvusių ir esamų VVJC narių pasirodymai. Susirinkusiesiems šventinę programą dovanojo Gintarės Akucevičienės vadovaujamos vokalinės studijos ir Editos Linkevičienės dainavimo studijos „Akimirka“ dainininkai. Šokėjų taip pat netrūko. Scenoje sukosi „Vyželės“ (vad. Sonata Jankienė) bei „Fresko“ (vad. Eglė Kaminskienė) kolektyvai. Įvairius pasirodymus atliko Ilonos Viltrakienės vadovaujamos vaidybinės improvizacijos studijos nariai bei Irados Miltinienės ugdomi jaunieji anglų kalbos žiniukų lygos moksleiviai.

Po vienu stogu

VVJC istorijos pradžia reikėtų laikyti 1959 m. Būtent tada rugsėjo 1 d. dabartiniuose parapijos namuose buvo atidaryti pionierių ir moksleivių rūmai. Jų vadove paskirta Izabelė Jankienė. Kartu su naująja įstaiga po vienu stogu glaudėsi ir Vilkaviškio kultūros centras bei krašto muziejus. Duris atvėrę pionierių ir moksleivių rūmai tapo pirmąja neformaliojo ugdymo įstaiga rajone.

„Tuo metu tokios įstaigos labai reikėjo. Juk svarbu buvo išlaikyti ir pionierių liniją, ir rūpintis popamokiniu vaikų užimtumu. Iš pradžių įstaigoje dirbo vos 5–6 darbuotojai. Tuo metu būreliai veikė ne tik parapijos salėje, bet ir kitose mokyklose“, – pasakojo dabartinė VVJC direktorė E. Čepaitė.

1980 m. pionierių ir moksleivių rūmai buvo pervadinti į pionierių rūmus, o 1990 m. – į moksleivių rūmus. Dabartinis pavadinimas – Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras – suteiktas 1994 m.

Per daugiau nei šešis dešimtmečius įstaigai vadovavo 4 direktoriai. Be jau minėtos I. Jankienės, šias pareigas ėjo Anelė Brazaitienė ir Donatas Šlivinskas, o nuo 1998-ųjų iki pat dabar VVJC kolektyvui vadovauja E. Čepaitė.

Sėkmė priklauso nuo mokytojų

Į dabartinį pastatą VVJC persikėlė 1995 m. Tuo metu čia kartu veikė ir kino teatras „Suvalkija“, vakarais vyko diskotekos, šalimais buvo erdvės, kuriose stovėjo lošimo automatai, biliardo stalas, veikė kirpykla ir parduotuvė. Ilgainiui sutarta atskirti vaikų bei suaugusiųjų veiklas, todėl galiausiai patalpos perėjo vien į VVJC rankas.

„Galbūt anksčiau pastatas nebuvo šiltas fiziškai, tačiau čia dirbantys kūrybingi mokytojai visuomet sugebėdavo sušildyti vaikų širdis. Per ilgus metus organizuodavome įvairias veiklas. Kai kurias iš jų jaunimas tiesiog dievino, o kai kurios taip ir neprigijo. Nemažai idėjų siūlė patys pedagogai. Puikiai atsimenu, kaip Aira Lažauninkienė pasiūlė vesti gamtos tyrinėtojų būrelį. Neslėpsiu, buvau šiek tiek skeptiška, tačiau šiandien tai yra vienas iš populiariausių mūsų būrelių“, – pasakojo E. Čepaitė.

Sėkmė, anot jos, priklauso nuo to, kaip mokytojai moka suburti ir sudominti vaikus. O kad tokių pedagogų VVJC netrūksta, įrodo ir tai, jog įstaigoje yra ne vienas mokytojas, dirbantis daugiau nei du dešimtmečius. Tai – Sonata Jankienė, Ilona Viltrakienė, Eglė Rutkauskienė, Eglė Kaminskienė, Jonas Juškevičius bei Stasė Zelinauskaitė.

„Visuomet savo veiklas stengėmės orientuoti į konkretų laikmetį. Anksčiau organizuodavome tokius renginius kaip „Šviesoforo“ konkursas, šauniausių moksleivių rinkimai ar dainų švenčių rajoniniai turai. Dalyvaudavome ir gražiausių merginų varžytuvėse. 1999 m. mūsų įstaigos narė Aušra Šeščilaitė net buvo laimėjusi „Mis pasienis“ rinkimus. Greičiausiai dabar visi išvardinti renginiai atrodytų keistai, tačiau savo laiku jie buvo labai populiarūs“, – pasakojo E. Čepaitė.

Kaip vieną populiariausių visų laikų veiklų ji įvardijo Anelės Brazaitienės vestą jaunųjų policijos patrulių būrelį, kurį vienais metais lankė per 100 vaikų.

Ieško darbuotojų

Dabar VVJC nariais save vadina per 400 jaunuolių. Dalis iš jų lanko po keletą būrelių, kurių įstaigoje yra daugiau nei 10. Čia dirba 34 darbuotojai.

Šiandien du jubiliejus mininti įstaiga yra šilta, jauki, renovuota. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. 2015 m. siekiant sutvarkyti bent dalį pastato įkurtas Atviras jaunimo centras (AJC). Kartu buvo išplėstas ir veiklų sąrašas. Dabar į AJC jaunuoliai užsuka net vakarais. Jie čia sportuoja, muzikuoja, žaidžia kompiuterinius ar stalo žaidimus, bendrauja. AJC dirba du darbuotojai – Rasa Venclovė bei Audrius Kairys. Būtent jie ir organizuoja įvairias veiklas, rašo projektus, į kuriuos įtraukia ir Vilkaviškio jaunimą.

2020 m. prie AJC buvo įkurta mobili komanda, kurios atstovai – Donatas Dumčius ir Antanas Vitkauskas – kas savaitę vyksta į Sūdavą, Bartninkus, Gižus, Pajevonį bei Virbalį. Ten jie su vietos jaunimu užsiiminėja robotika, piešia, sportuoja, gamina maistą, keliauja į išvykas.

Panašūs užsiėmimai vyksta ir Pilviškiuose įkurtame AJC skyriuje. Tiesa, kol ieškomas nuolatinis šio padalinio darbuotojas, į jį iš Vilkaviškio pasikeisdami važinėja kiti AJC kolektyvo nariai. Darbuotojo ieškoma ir AJC Karklinių skyriuje. Kaip sakė E. Čepaitė, šiame krašte gausu iniciatyvaus ir veiklaus jaunimo, todėl norėtųsi su juo galintį dirbti žmogų surasti kuo greičiau.

Nori išlikti reikalingi

2015 m. renovavus AJC laipsniškai pradėtas tvarkyti ir likęs pastatas. Darbai jame baigti 2021 m.

„Negaliu pasakyti, kad dabar dirbti geriau, nei prieš 10 ar 20 metų. Taip, dabar jau gyvename nepalyginamai šilčiau ir jaukiau, turime pakankamai priemonių. Visgi kiekvienas laikmetis buvo savotiškai žavus, įdomus ir pilnas iššūkių. Pastebėjau, kad bėgant metams žmonės keitėsi. Anksčiau jaunuoliai labiau visko norėjo. Dabar juos sudominti sunkiau. Kita vertus, bent man labai smagu dirbti su jaunimu. Aš priversta nuo jo neatsilikti“, – šypsojosi E. Čepaitė.

Pašnekovė pabrėžė, kad VVJC procesai yra svarbiau nei rezultatai. Dėl to jos vadovaujama įstaiga orientuojasi ne vien į būrelius ar studijas, bet ir į projektines veiklas. VVJC įgyvendina įvairius projektus kartu su partneriais iš Turkijos, Kipro, Maltos, Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos, Danijos, Latvijos, Slovėnijos ir kitų šalių.

Taip pat VVJC specialistai rengia stovyklas, iš kurių populiariausia – jau ketvirtį amžiaus skaičiuojanti „Draugystė“.

„Norime ir toliau būti nuolat atsinaujinančiu centru. Aišku, tam reikalingi žmonės. Džiaugiamės visais kolektyvo nariais, tačiau laukiame ir naujų – kupinų idėjų, norų, sugebėjimo sudominti jaunąją kartą. Juk tai – svarbiausia. Juk, be jaunimo, niekam nereikėtų ir mūsų centro. O mes norime būti reikalingi“, – pabrėžė E. Čepaitė.