Andrius GRYGELAITIS
Penktadienį oficialiai buvo baigti darbai ilgiausiame, techniškai sudėtingiausiame ir naujų statinių skaičiumi didžiausiame „Via Baltica“ tarptautinės magistralės ruože. Maždaug 16 km ilgio atkarpa nutiesta per kiek daugiau nei metus.
Oficialiai darbai baigti magistralės ruože nuo 56, 83 iki 72, 50 km. Ši atkarpa driekiasi nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo. Tai reiškia, kad jau dabar vilkaviškiečiai be jokių kliūčių greitai ir saugiai gali šiuo keliu keliauti link Kauno.
Tai – jau trečioji iš keturių planuojamų atnaujinti atkarpų. Ji rekonstruota į keturių eismo juostų automagistralę. Šioje atkarpoje pastatyti 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, 45 km jungiamųjų kelių bei didžiausia ir kol kas moderniausia Lietuvoje 11 ha plotą užimanti automobilių stovėjimo aikštelė. Tiesa, kaip sakė oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavęs „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas, pastarąjį objektą greitu metu planuojama modernizuoti dar labiau, įrengiant jame poilsio vietas, restoranus ir kt.
Praėjusių metų birželį minėtoje atkarpoje prasidėjusi kelio rekonstrukcija kainavo 223, 6 mln. eurų. Darbus atliko UAB „Fegda“. Vien šioje atkarpoje dirbo 330 darbuotojų bei daugiau nei 450 įvairios technikos vienetų. Tiesiant ilgiausią ir techniškai sudėtingiausią ruožą sunaudota per 400 tūkst. tonų cemento.
Dar įspūdingiau atrodo viso planuojamo įrengti „Via Baltica“ ruožo statistika. Skaičiuojama, kad iš viso prie šio kelio bus prisidėję daugiau nei 1, 8 tūkst. darbuotojų bei 1, 5 tūkst. technikos vienetų, sunaudota maždaug milijonas tonų cemento. Bendra kelio rangos darbų kaina viršys 537 mln. eurų.
„Tai – intensyviausias kelias Lietuvoje, prisidedantis prie šalies ekonomikos. Jis taip pat patenka į vadinamąjį Suvalkų koridorių, todėl kartu yra svarbus šalies saugumo elementas. Anksčiau „Via Baltica“ vadinta mirties keliu, todėl ją rekonstruojant svarbiausia buvo užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Galime drąsiai teigti, kad šio kelio rekonstrukcija buvo ne tik didžiausias ir techniškai sudėtingiausias projektas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tai taip pat vienas iš moderniausių ir greičiausiai įgyvendintų projektų Europoje. Viską lengvai galima pagrįsti skaičiais. Įtraukiant ir jungiamuosius kelius, vidutiniškai kas savaitę buvo nutiesiamas bent kilometras naujo kelio ruožo ir pastatomas bent vienas objektas – viadukas, tiltas ar tunelis“, – kalbėjo M. Švaikauskas.
Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavusi šalies Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad vienu metu bene didžiausia statybų aikštele Lietuvoje buvę „Via Baltica“ rangos darbai netapo „amžiaus projektu“, o Vyriausybė nuo pat pradžių šį projektą buvo pripažinusi prioritetiniu. Ji taip pat neabejojo, kad galutinai užbaigus visus darbus tiek gyventojai, tiek verslai, tiek atvyksiantys turistai galės džiaugtis daug kokybiškesnėmis keliavimo ir darbo sąlygomis – tokiomis, kokių iki šiol dar nebuvo.
Panašiai kalbėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, užbaigus visus numatytus darbus „Via Baltica“ neabejotinai taps strategine Lietuvos jungtimi į Vakarus. Ministras taip pat užsiminė, jog dar šiemet bus pradėti rengti specialieji planai „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Kauno iki Latvijos.
Marijampolės meras Povilas Isoda neabejojo, kad Vilkaviškio savivaldybės pašonėje esanti automagistralė atneš ekonominę naudą visoms Suvalkijos regiono savivaldybėms, tarp jų – ir mūsų rajonui. P. Isoda džiaugėsi, kad dėl rekonstruoto kelio ruožo jo vadovaujamai Marijampolės savivaldybei jau pavyko pritraukti stambų investuotoją, kuris miesto pašonėje planuoja netrukus vykdyti savo veiklą.
Dar daugiau investuotojų tikimasi sulaukti užbaigus rekonstruoti visą „Via Baltica“. Šiuo metu darbai intensyviai vyksta paskutinėje automagistralės atkarpoje, esančioje prie pat pasienio su Lenkija. Statybas šioje vietoje planuojama pabaigti kitais metais.
Priminsime, kad „Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias, besidriekiantis nuo Varšuvos iki Talino. Bendras jo ilgis – 970 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Tai – strateginė transporto arterija, jungianti Vakarų Europą ir Baltijos šalis. Kasdien vien Lietuvos teritorija pervažiuoja maždaug 14 tūkst. automobilių, iš kurių net pusę sudaro sunkieji krovininiai.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.