Klimato kaita pakenkė ir spygliuočiams

Eglė MIČIULIENĖ

Nereikia būti miškininku ar gamtos žinovu, kad pastebėtum miškuose tai vienur, tai kitur džiūstančias egles. Didžiulius medžius skriaudžia mažas vabzdys – žievėgraužis tipografas.

Per sausi orai

Žievėgraužio tipografo populiacija Lietuvoje itin smarkiai išplito pastaraisiais metais. Kai kurie rajonai dėl ypač intensyvaus šio kenkėjo paplitimo šiemet buvo paskelbti stichinės nelaimės zonomis.

„Greičiausiai tai – šiltėjančio klimato pasekmė. Kelios vasaros buvo karštos, sausos, o eglėms reikalinga drėgmė. Dėl to eglynai yra žemesnėse, drėgnesnėse vietose. Kai sausa, šie spygliuočiai neišskiria sakų ir tampa labiau pažeidžiami, neapsigina nuo kenkėjų“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Egidijus Baltrušaitis. Žievėgraužiai tipografai, anot E. Baltrušaičio, net kelių šimtų metrų atstumu užuodžia apsilpusias egles. Prilėkę prie tokio medžio jie išskiria feromonus ir prisišaukia dar didesnį kiekį sparnuotų giminaičių.

Važinėjo ir skraidė

Šiemet rudens pradžia buvo ypač šilta, o tokiu oru žievėgraužis ilgiau išlieka aktyvus. Todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizavo sustiprintą miškų sanitarinę apsaugą ir nuolat rengė tikslines išvykas visoje šalyje.

Birželio–rugsėjo mėnesiais tikslinėse išvykose Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai apžiūrėjo didžiąją dalį šalies eglynų.

Pareigūnai tikrino spygliuočių medienos sandėlius kirtavietėse, privačius ir valstybinius miškų sklypus. Per patikrinimus miškai buvo apžiūrimi ne tik nuo žemės, žvalgytasi ir iš oro: bendradarbiaujant su Karinėmis oro pajėgomis skraidyta sraigtasparniais, stebėsenai naudoti dronai.

Ypatingas dėmesys nukreiptas į Kazlų Rūdos, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Rokiškio rajonus, kurie dėl išplitusio žievėgraužio paskelbti stichinės nelaimės zonomis. Šiose vietovėse kenkėjo plitimui stabdyti pareigūnai taiko sanitarines miško apsaugos priemones, stato feromonines gaudykles.

Rado ir Vištytgiryje

Miškų savininkai taip pat įpareigoti imtis papildomų apsaugos priemonių – reguliariai apžiūrėti eglynus ir kuo skubiau iš miško išvežti medieną, jei pastebimi vabzdžių židiniai.

Prie stebėsenos prisidėjo ir gyventojai, kurie pranešė apie apniktus medžius per interaktyvųjį žemėlapį tvarkaulietuva.lt. Iš jų buvo gauta 70 pranešimų apie žievėgraužio pažeistus miško plotus privačiuose sklypuose.

Nustatę naujas kenkėjo paplitimo vietas, pareigūnai informuoja miškų savininkus ir pataria, kokių priemonių imtis.

7 privačius sklypus, kuriuose egles užpuolęs žievėgraužis, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai rado ir prie Vištyčio ošiančiame Vištytgirio miške.

„Savininkams pranešėme. Tačiau problema ta, kad šie sklypai yra saugomose teritorijose ir savininkų veiksmai ribojami įstatymų. Todėl net ir kenkėjų apniktų eglių negalima kirsti tol, kol neįšalęs gruntas. Dabar kirsti būtų galima tik tuo atveju, jei toje vietoje būtų paskelbta stichinė nelaimė, bet šiuo metu to nėra. Tad savininkams teks palaukti šaltesnio meto“, – sakė E. Baltrušaitis.

Taiko poveikio priemones

Atvėsus orams žievėgraužio tipografo aktyvumas sumažėja, tačiau miškų savininkams rekomenduojama toliau reguliariai stebėti eglynus, o radus vabzdžių pažeistus medžius kuo skubiau pranešti apie tai pareigūnams.

Miškų savininkams, laiku neįvykdžiusiems reikalavimų birželio–rugsėjo mėnesiais, buvo taikytos administracinės poveikio priemonės. Iš viso skirti 106 privalomieji nurodymai miškų savininkams sutvarkyti žievėgraužio pažeistus medžius: juos nukirsi ir išvežti arba išgabenti sandėliuojamą medieną. Už Miško sanitarinių taisyklių nesilaikymą buvo paskirtos 46 administracinės nuobaudos.

Po žieve esantys kenkėjai maitinasi iki orų atšalimo. Stojus vėsiems orams, dideli jų kiekiai liks žiemoti po žieve. Apniktos eglės nudžius ir virs negyvais sausuoliais.

Todėl miškų savininkai raginami paskubėti tokias kenkėjų apniktas egles surasti, iškirsti ir išvežti iš miško kartu su po jų žieve tūnančiais žievėgraužiais. Jų suradimą palengvina gausiai byrančios išgraužos, krentantys ir lajose spalvą keičiantys spygliai – tai signalas, kad po žieve knibžda daug kenkėjų ir spygliuotis tuoj nudžius.

Imasi įvairių priemonių

Žievėgraužių pažeidimų mastas auga ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Vien tik šiaurinėje Lenkijos dalyje pažeista daugiau kaip 2 mln. kubinių metrų, Latvijoje – virš 1 mln. kubinių metrų miškų.

Situacijai suvaldyti valstybės imasi skirtingų priemonių. Pavyzdžiui, Suomijoje išbandomas palydovinių vaizdų panaudojimas privačių miškų savininkams informuoti apie jų miškuose pastebėtas žievėgraužių pažeistas egles. Nesiėmę priemonių tokiems medžiams pašalinti iš miško, savininkai privalo kompensuoti kaimyninių miško valdų savininkų patirtus nuostolius.

Estijoje skiriama parama privačių miškų savininkų taikomoms priemonėms kovojant su žievėgraužiu tipografu. Latvijoje apriboti pagrindiniai ir ugdomieji miško kirtimai žievėgraužio nepažeistuose eglynuose, tačiau leista plynaisiais sanitariniais miško kirtimais iškirsti eglynus, kai juose pradeda formuotis ar jau yra žievėgraužio tipografo židiniai. Eglynų kirtavietėse privaloma išdėstyti šių kenkėjų gaudykles, kas savaitę jas valyti ir prižiūrėti iki rudens.

Lietuvos Valstybinė miškų tarnyba rekomenduoja visiems miško savininkams ir valdytojams atidžiai apžiūrėti savo pusamžius ir vyresnius eglynus, jų pakraščius, besiribojančius su šviežiomis kirtavietėmis. Būtina laiku pašalinti iš miško žievėgraužių apniktus medžius, žalias eglių vėjavartas, vėjalaužas bei užtikrinti medienos apsaugą miško sandėliuose.

„Kuo labiau savininkai prižiūrės miškus, kuo rūpestingiau naikins žievėgraužių židinius ir pašalins jų apniktus medžius iš miškų, tuo mažiau šie galės nudžiovinti eglynų ateinančiais metais“, – kalbėjo E. Baltrušaitis.