Netikėtai tėčio ūkį perėmęs jaunuolis nė kiek nesutriko

Andrius GRYGELAITIS

Piliakalnių kaime (Bartninkų sen.) gyvenantis Kęstutis Jurkšaitis neseniai buvo išrinktas geriausiu jaunuoju metų ūkininku rajone.

Darbas patinka

Prieš penkerius metus ūkį įregistravęs Kęstutis šiandien valdo maždaug 400 ha žemės. Be abejo, tokio ūkio jaunas vyras vienas pats nesukūrė. Tai padarė jo tėvai, ūkininkauti pradėję Nepriklausomybės pradžioje.

Pats K. Jurkšaitis taip pat nuo mažens sukosi ūkyje. Kaip jis prisipažino, traktorių vairuoti išmoko būdamas aštuonerių, o netrukus jau sėdo ir į javų kūlimo kombainą. Tikriausiai namuose nebuvo tokio darbo, kurio Piliakalnių kaimo gyventojas nebūtų išbandęs. Galbūt dėl to jam nebuvo sunku prieš keletą metų didžiulį ūkį perimti į savo rankas, kai netikėtai į Amžinybę pasitraukė Kęstučio tėtis.

Nors didžiąją dalį darbų jaunasis ūkininkas pasidaro pats, tačiau nemažai jam padeda ir netoliese gyvenantis sesers Erikos vyras Vaidas Adomavičius. Sezono metu į pagalbą nuolat atskuba ir keletas Kęstučio draugų.

„Taip ir sukamės. Atrodo, laiku viską suspėjame, o pats darbas tikrai nėra sunkus. Man jis labai patinka. Galbūt, jei turėčiau daugiau žemių, viskas būtų kitaip, tačiau dar labiau plėsti valdų nenoriu. Pakanka tiek, kiek turiu. Jei ir perku žemių, tai tik tas pačias, kurias anksčiau nuomojausi. Kol kas iš valdomų plotų tik 40 procentų yra nuosavi“, – pasakojo K. Jurkšaitis.

Kooperatyvo pliusai

Įprastai savo valdose K. Jurkšaitis augina rapsus, linus, kviečius bei avižas. Praėjusį sezoną jaunas vyras vadino neblogu. Iš hektaro jo laukuose biro vidutiniškai po 3,5 t rapsų bei po 6,5 t kviečių.

Šiuo metu didžioji dalis derliaus dar neparduota, o saugoma žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“, kurio nariu ir yra Kęstutis, elevatoriuje.

„Priklausyti kooperatyvui – labai naudinga. Visų pirma, mes, nariai, turime galimybę trąšų įsigyti palankesnėmis kainomis. Taip pat grūdų saugojimas nieko nekainuoja. Įprastai per javapjūtę parduodu tik mažą dalį prikultos produkcijos. Dažniausiai seku biržos tendencijas ir stengiuosi vėliau parduoti palankesnėmis sąlygomis. Be abejo, ši taktika pasiteisina ne visada“, – teigė pašnekovas.

Teko atsisakyti

Šiuo metu K. Jurkšaičio ūkyje pagrindiniai darbai jau nudirbti, tad jaunas vyras daugiau dėmesio gali skirti savo pomėgiams. Bene didžiausias iš jų – medžioklė. Šia veikla Kęstutį dar vaikystėje sudomino tėtis.

„Ūkyje daugiau darbų būtų, jei laikytume gyvulių. Tai atrodytų gana logiška, kadangi mūsų krašte žemės nėra labai derlingos. Jų našumas čia siekia vos apie 35 balus. Visgi šiais laikais auginti gyvulių neapsimoka. Paskutines karves pardavėme 2014 metais. Anksčiau laikėme ir kiaulių. Neseniai buvome įsigiję avių bandą. Tikėjomės, kad jos nugrauš aplink namus augančią žolę. Šią „misiją“ avys gal ir neblogai atliko, tačiau rytinis jų bliovimas varė iš proto. Teko jų atsisakyti“, – juokėsi K. Jurkšaitis.

Dabar jaunas vyras dėmesį sukoncentravęs į technikos perkėlimą iš namų teritorijos į kitą vietą – atokiau rengiamus garažus ir dirbtuves. Tuo siekiama, kad jau ir dabar gražiai tvarkoma Jurkšaičių sodyba taptų dar patrauklesnė.

„Atrodo, kad šiuo metu ūkyje nieko netrūksta. Galbūt tik norėtųsi naujo galingesnio traktoriaus. Kažkada dalį technikos pavyko įsigyti pasinaudojant Europos Sąjungos parama, bet paskutiniu metu mūsų projektams finansavimo gauti vis nepavyksta“, – teigė pašnekovas.

Spaudžia aliejų

K. Jurkšaitis yra vienas iš tų retų Lietuvos žemdirbių, kurie vis dar augina linus. Jų vyras kasmet sėja apie 2 ha.

Iš linų sėmenų įprastai spaudžiamas aliejus. Tuo dažniausiai rūpinasi kartu gyvenanti Kęstučio mama Reda.

„Rūsyje turime įsirengę spaudyklą, kurioje gaminame šalto spaudimo linų sėmenų aliejų. Didžiąją dalį jo suvartojame patys. Iš parduotuvės aliejaus jau seniai neperkame.

Dalį pagamintos produkcijos parduodame. Žmonės vertina mūsų aliejų ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad jis gaminamas iš pačių užaugintų, o ne iš kitur atsivežtų linų“, – sakė R. Jurkšaitienė.

Moteris pasakojo kadaise bandžiusi spausti ir rapsų aliejų. Nors tai padaryti pavyko, tačiau strigo jo realizacija. Dėl to rapsų aliejaus Jurkšaičiai daugiau negamina.

„Paprastai iš hektaro prikuliame 1–2 tonas linų sėmenų. Šiemet jų derlius labai prastas, tad ir aliejaus greičiausiai pavyks išspausti daug mažiau nei ankstesniais metais“, – prognozavo K. Jurkšaitis.

Už išskirtinį atsidavimą žemės ūkiui ir tęsiamas šeimos tradicijas Kęstutį neseniai įvertino konkurso „Metų ūkis“ komisija, skirdama jam geriausio rajono jaunojo metų ūkininko apdovanojimą.

K. Jurkšaitis, kaip ir kiti „Metų ūkio“ nugalėtojai, bus pagerbtas lapkričio 8 d. Vilkaviškio kultūros centre vyksiančioje tradicinėje rajono žemdirbių šventėje.