Plytgalius užkasęs vyras su aplinkosaugininkais bylinėjosi teisme

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei paklaustumėte, kuo sutvirtinti išmaltą lauko keliuką ar kaip pakelti namų valdos aukštį, dažnas atsakytų, jog reikia papilti „gruzo“. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad už tokią veiklą gresia nemenkos baudos. Tą savo kailiu patyrė nuosavame sklype įvažiavimą statybinėmis atliekomis sutvirtinęs vyras.

Gavo baudą

Statybinių atliekų, žmonių vadinamo gruzo, toli ieškoti nereikia. Nugriovę nereikalingą statinį savininkai tokias atliekas parduoda ar dovanoja. Skelbimų galima rasti tiek socialiniuose tinkluose, tiek įvairiuose portaluose. Tačiau aplinkosaugininkai patartų tokiu dosnumu nesižavėti, nes baudos gresia tiek statybines atliekas naudojantiems, tiek jomis atsikratantiems gyventojams.

Tuo įsitikino kaimyniniame rajone gyvenantis Petras N., prieš trejus metus pagal skelbimą nusipirkęs statybinių atliekų. Įsigijęs sklypą ir suplanavęs statyti namą plytgalių nuolaužas vyras ketino naudoti rūsio sienoms sumūryti. Tačiau pasikeitus planams ir nusprendus rūsio nebekasti, statybines atliekas panaudojo planuojamo statyti gyvenamojo namo pagrindui bei kiemo įvažiavimui sutvirtinti.

Tačiau vieną dieną į Petro duris pasibeldė aplinkosaugininkai. Buvo pradėta nagrinėti administracinio nusižengimo byla ir konstatuota, kad sklypo savininkas mišrių statybinių atliekų neperdavė įmonei, turinčiai teisę jas tvarkyti, o „gruzą“ panaudojo savo sklypui pakelti, tai yra nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir suvertė bei paskleidė apie 30 m³ mišrių statybinių griovimo atliekų – plytų ir betono nuolaužų.

Nutarime nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę jas tvarkyti, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Nors savininkas sutiko „gruzą“ pašalinti iš grunto, aplinkosaugininkai įvertino, kad pažeidimas visgi buvo padarytas, tad sklypo savininkui skirta 1 400 eurų bauda.

Sprendimą apskundė

Nubaustasis su aplinkosaugininkų nutarimu nesutiko ir apskundė jį teismui. Petrui apmaudžiausia tai, kad jis konsultavosi su atsakingais asmenimis, ar galėtų taip panaudoti turimą „gruzą“, ir gavo pritarimą. Tiesa, raštu į atsakingas institucijas jis nesikreipė, tad įrodyti juodu ant balto negali.

Petras teisme pasakojo, kad kai jo sklype apsilankė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir nustatė pažeidimą, pažadėjęs panaudotas statybines atliekas iš savo sklypo pašalinti. Sutartu laiku tai ir atliko. Jis tvirtino neketinęs atsikratyti statybinėmis atliekomis jas užkasdamas – tenorėjęs sutvirtinti sklypo pagrindą.

Valdos savininkas tvirtino nesuprantąs, kokį nusižengimą padarė, jei teršalus iš žemės grunto pašalino. Vyras teismo prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismas pažymėjo, kad teisės aktai griežtai apibrėžia, kur ir kokiais atvejais gali būti panaudotos nustatytus reikalavimus atitinkančios neapdorotos statybinės atliekos. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, jog neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje susidaro. Tačiau tik kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga, jei tai numatyta statinio projekte, arba tik laikiniems keliams statybvietėje tiesti.

Sušvelnino bausmę

Nors teismas pripažino, kad Petras N. savo veiksmais pažeidė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau remdamasis pateiktais dokumentais nustatė, jog sklype buvo paskleista perpus mažesnis kiekis statybinių atliekų, nei konstatavo aplinkosaugininkai. Įvertinęs visus bylos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos aplinkai nepadaryta ir kad Petras N. neturėjo tikslo ją teršti bei itin operatyviai pašalino padarinius, teismas skyrė švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Tad 1 400 eurų baudos Petrui mokėti nereikės.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Nerijus Brinevičius atkreipė dėmesį, kad žmonės turėtų elgtis atsakingai darydami bet kokią intervenciją į aplinką, susimąstyti, ar veikla teisėta. Jei tuo abejojama, visada privalu kreiptis oficialios konsultacijos. Teisėjas patikino, kad jeigu konsultacija suteikiama klaidingai, asmuo, vadovavęsis neteisingai suteikta oficialia konsultacija, nuo atsakomybės atleidžiamas.

Būtina perdirbti

Kalbinti mūsų rajone dirbantys aplinkosaugininkai sakė, kad ši kaimynystėje įvykusi istorija turėtų būti pamoka ir vilkaviškiečiams. Vietiniai aplinkosaugininkai įsitikinę, kad sklypų ar keliukų, kurie sutvirtinti statybinėmis atliekomis, apstu ir mūsų rajone. Visgi tokių atvejų, kurie pasiektų teismą – mažai. Iki šiol bene garsiausia byla – dėl po žeme užkastų 8 tūkst. tonų statybinių atliekų – jau eina į pabaigą.

Žmonės dažnai gruntą užteršia dėl paprasčiausio nežinojimo. Niekam net į galvą nešautų, kad įmesti keletą plytgalių į išdaužytą duobę sodo keliukyje – aplinkosaugos taisyklių pažeidimas. Visgi visi turėtų įsidėmėti, kad nugriovus pastatą, remontuojant butą ar kitaip atsiradusios statybinės atliekos negali būti nei parduodamos, ar dovanojamos, nei užkasamos privačioje valdoje. Jos turi būti perduotos statybinių atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai atitinkamą sertifikatą. O tada, kai atliekos bus perdirbtos – susmulkintos iki tam tikrų frakcijų, jomis bus galima sutvirtinti sklypo gruntą ar keliuką.