Toma BIRŠTONĖ
Vargu ar rajone rastume antrą tokį žmogų kaip Jūratė Rutkauskienė. Apie augalus, vaistažoles ji galėtų kalbėti ištisas valandas. Rutkauskų šeimos ekologiniame ūkyje auga per 100 įvairiausių vaistinių ir prieskoninių augalų.
Iš kartos į kartą
Žolininkystės tradicijos Jūratės Rutkauskienės giminėje yra labai gilios. Moters prosenelė buvo pribuvėja ir žolininkė, močiutė ruošdavo žolynų vonias kaimo moterims. Jūratė pasakojo, kad kai vaikystėje susirgdavo, mama neskubėdavo duoti jai vaistų, o virdavo arbatas iš liepžiedžių, aviečių stiebų. O gimus pačios sūnui kartu gimė ir idėja ieškoti alternatyvaus gydymo būdo, kaip pagelbėti vaikui be cheminių vaistų.
Taip po kruopelytę iš visų rankiodama žinias ir pati Jūratė sukaupė nemažai informacijos. Aišku, ji ir papildomai domėjosi, daug skaitė, važiavo į ne vieną seminarą.
Prieš dvidešimt metų Jūratė kartu su vyru Rimu Gražiškių apylinkėse nusipirko namelį. Pastatas stovėjo vaizdingoje, kalvotoje vietoje, visai netoli Svirkalnio. Gyvenimas vienkiemyje – sena moters svajonė. Vėliau šeima prie namų įsigijo žemės ir nusprendė ją apsodinti įvairiais vaistiniais augalais.
Daugiau nei šimtas rūšių
Dabar žmonės turbūt ant rankų pirštų suskaičiuotų pažįstamas vaistažoles, o Rutkauskų sodyboje jų veši per šimtą rūšių. Kokių tik lysvėse nėra!.. 80 arų plote auga gaurometis, ežiuolės, varnalėšos, kiaulpienės, melisos, medetkos, pelynas, debesylai, asiūkliai, mairūnai, vaistinės ramunės, šalpusniai, smiltyninis šlamutis ir begalė kitų.
Beveik prieš dešimtmetį J. Rutkauskienės ūkyje užauginta produkcija gavo tautinio paveldo produkto sertifikatą. Kaip pasakojo Jūratė, to buvo kryptingai siekiama. Šeimai reikėjo sutvarkyti daugybę dokumentų, tačiau su visais iššūkiais Rutkauskams pavyko susidoroti.
Visi žolynai, iš kurių daroma produkcija, yra užauginti šios šeimos ūkyje, laukinių augalų sutuoktiniai nerenka.
„Ekologinio ūkio puoselėjimas, palyginti su tautiniu paveldu, – tik juokai. Neįsivaizduojate, kiek daug popierizmo šioje veikloje yra. Žolininkystę mesiu tada, kai man nusibos pildyti begalę lentelių, nes renkant žiedus, lapus ar šaknis reikia paruošti atskiras ataskaitas“, – apie nematomą darbo pusę pasakojo moteris.
Prisitaiko prie klimato pokyčių
Pasiteiravus, ar augalai jaučia, jog kasmet vasaros tampa vis karštesnės, Jūratė teigė, kad per tiek metų žolininkai priprato, jog kurie nors augalai bus nepatenkinti gamtos sąlygomis. Vieniems saulės bus per daug, kitiems – per mažai, o kažkuriems vasara bus labai palanki. Akivaizdu viena: kasmet vaistažoles pasėti reikia žymiai anksčiau nei prieš dešimtmetį.
„Vienais metais medetkos buvo jau pakankamai aukštos, kai praūžusi audra jas išguldė. Bet ką padarysi, su gamta nepakovosi… Aišku, atsižvelgiame į augalų poreikius ir sėjame į tokią žemę, kurią jie mėgsta. Vieniems reikia priemolio, kiti mėgsta sausesnę dirvą“, – teigė J. Rutkauskienė.
Sėkmės paslaptis
Prižiūrėti ekologinį vaistinių augalų ūkį reikia daug kruopštumo ir laiko. Per patį darbymetį Rutkauskų šeima neskaičiuoja darbo valandų. Pats sunkiausias ir ilgiausiai užtrunkantis darbas – ravėjimas. Veiklos šiame netradiciniame ūkyje netrūksta nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Bet, pasak Jūratės, didžiausia paslaptis ta, jog žolynus reikia mylėti. Tokia pagrindinė sėkmingo ūkio sąlyga.
„Čia savotiška liga, nuo kurios vaistų nėra“, – šmaikštavo J. Rutkauskienė.
Netradiciniame ūkyje įrengta džiovykla, sandėliavimo ir pakavimo patalpos. Per sezoną paruošiama keli šimtai kilogramų įvairių vaistažolių. Kaip teigė Jūratė, jie nesilygiuoja į didelius ūkius, kurie mechanizuoja gamybą ir ruošia bei parduoda didelius kiekius. Šeima visus darbus atlieka rankomis.
Prieš keletą metų Rutkauskai sukūrė interneto svetainę „Žolynų Oazė“, kurioje lankytojai gali susipažinti su vaistiniais ir prieskoniniais augalais, jų įsigyti. Tokiu pat pavadinimu yra paskyra feisbuke.
Universalios vaistažolės nėra
Pasak pašnekovės, daug naudingų augalų mes turime tiesiog po ranka, tik reikia pasidomėti, kaip juos naudoti. Tačiau panašu, kad visuomenė pamiršo natūralią gamtą. Žmonės greičiau griebiasi vaistų nei šiltos arbatos puodelio.
Ilgametė žolininkė teigė, kad kiekvienuose namuose turėtų būti pelynų, skirtų virškinimo sistemai, ramunėlių, kurios ramina nervų sistemą, bei universaliųjų medetkų, pasižyminčių antibakterinėmis, priešgrybelinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. O asmenims, kurie nuolat patiria įtampą arba stresą, moteris patarė gerti sukatžolių arbatą. Svarbu, jog gėrimas būtų stipresnis, intensyvaus skonio.
„Nėra universalios žolės, kuri malšintų visus negalavimus. Reikia jas vartoti pagal poreikį, simptomus“, – kalbėjo J. Rutkauskienė.
Prasidėjęs ruduo į dažno namus atneša peršalimo ligų. Pasak Jūratės, imunitetą stiprinti arbatomis, medumi reikia ne tada, kai išlenda pirmieji negalavimai, bet nuo ankstyvo rudens arba vasaros pabaigos.
Alternatyviosios medicinos praktikė pabrėžė, kad žmonės turėtų ypač rūpintis savo žarnynu, nes ši sistema yra mūsų organizmo pagrindas.
Žolininkai gali padėti, o medikai gydo
Pagrindiniai Rutkauskų klientai – žmonės, turintys sveiko maisto parduotuvėles, homeopatinės vaistinės ir pavieniai asmenys. Ilgametė žolininkė sakė galinti patarti klientui, koks augalas jam pagelbėtų, numalšintų nemalonius simptomus, tačiau diagnozes turi nustatyti specialistai.
Panašu, kad Jūratė savo žinių bagažą bus perdavusi sūnui Ignui. Jis tapo farmacininku ir dirba vienoje Vilkaviškio vaistinėje.
„Tūkstančius metų žmonės gydėsi be cheminių vaistų, į pagalbą pasitelkdavo įvairias žoleles. Net ir dabar vaistai, kurių pagrindą sudaro augalinės kilmės komponentai, yra brangesni nei cheminiai. Aišku, norint, jog organizmas pajaustų žolelių naudą, privaloma arbatas gerti bent tris savaites“, – akcentavo J. Rutkauskienė.
Visgi moteris pabrėžė, jog svarbiausia rūpintis savo psichine sveikata, tinkama mityba ir nepamiršti judėti. Tuomet įvairios ligos puls mažiau.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.