Rūkymas – kenkia! Kodėl nenorime mesti?

Daugelis žmonių tikrai žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, brangiai kainuoja ir suformuoja priklausomybę, kurios su metais tik sunkiau atsikratyti. Tačiau, atsiradus pagalbai, rūkantieji vis dar neskuba žengti pirmojo žingsnio: paskambinti nemokama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įsteigta telefono linija 1819 ar kreiptis į tokią paslaugą teikiantį Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Kodėl taip yra ir kodėl žmonės nesiryžta atsikratyti priklausomybės nuo nikotino, kalbamės su gydytoju toksikologu Hariu Jakavičiumi.

Medikas pastebi, kad dažniausiai žmonės pradeda galvoti apie rūkymo žalą tik tuomet, kai pajunta nemalonius simptomus ar ilgalaikio vartojimo pasekmes: pradeda prasčiau toleruoti fizinį krūvį, pasunkėja kvėpavimas, ypač tai pasijunta vyresniame amžiuje. „Nikotino vartojimo padariniai pasireiškia ganėtinai vėlai. Ūmių apsinuodijimų rūkant beveik nefiksuojama, o lėtinių ligų požymiai išryškėja tik po daugelio metų. Todėl dažniausiai žmonės, kol nejaučia jokio blogo efekto ir lėtinių rūkymo padarinių, nesusimąsto, kaip patys sau kenkia“, – priežastį, kodėl nebandoma mesti rūkyti, įvardijo gydytojas H. Jakavičius.

Medikas tvirtino, kad ilgesnį rūkymo stažą turintiems rūkaliams kur kas sunkiau atsikratyti priklausomybės nuo nikotino, todėl ir prireikia specialistų medikų pagalbos.

Kokios priemonės paskatintų norą mesti rūkyti?

Pasak toksikologo, jau seniai mąstoma, kaip padidinti žmonių motyvaciją ir norą atsikratyti žalingo įpročio. „Kaip įprastinių cigarečių pakaitalas buvo sukurtos elektroninės cigaretės tikint, jog žmonės pakeis rūkymo įpročius ir rinksis saugesnį ir sveikesnį pakaitą, nutylint, kad jos pačios yra kenksmingos ir neretu atveju turinčios netgi didesnius nikotino kiekius nei įprastos cigaretės. Buvo tikimasi, kad žmones šokiruos rūkymo pasekmes liudijančios nuotraukos ant cigarečių pakelių, jie susimąstys, pradės bent jau mažiau rūkyti. Kainų kėlimas, akcizų didinimas – įvairiomis priemonėmis bandoma mažinti nikotino prieinamumą“, – vardijo pašnekovas.

Medikas įsitikinęs, kad teigiamos įtakos gali turėti artimieji, šeimos nariai ar mylimas žmogus. „Dažnai būna, kad rūkantieji kreipiasi ne savo noru, o paskatinti ar motyvuoti artimų žmonių. Natūralu, kad dėl vieno iš partnerių rūkymo gali kentėti tarpusavio santykiai, nes nuo nikotino priklausomam žmogui reguliariai reikia parūkyti, o to nepadaręs jis tampa irzlus, negali susikaupti, prastėja darbingumas“, – pasakojo specialistas.

Bandyti patiems ar kreiptis pagalbos?

Pagalbos į specialistus dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie jau būna įsitikinę, kad patys niekaip nesugebės mesti rūkyti. „Mes dažniausiai matome žmones, kurie jau yra bandę patys nutraukti rūkymą ir ne po vieną kartą, bet jiems nepavyko. Todėl jie ieško tiek medikamentinės pagalbos, tiek papildomų konsultacijų, taip pat ir papildomos motyvacijos, kaip išlaikyti tą sklandų gydymo procesą“, – teigė gydytojas H. Jakavičius. Pasak mediko, pacientai neretai pradeda sėkmingai, bet kurioje nors stadijoje palūžta ir jiems nebepavyksta laikytis numatyto plano. „Rūkymą dažnas laiko priemone nusiraminti, todėl užklupus gyvenimiškoms problemoms tampa sunku suvaldyti emocijas, minčių chaosą, todėl įvyksta atkryčiai“, – teigė gydytojas toksikologas.

Gydant priklausomybę nuo nikotino, kaip ir visas kitas priklausomybes, gydytojo teigimu, efektyviausiai veikia medikamentinio ir psichosocialinio gydymo kombinacija. Tai gali būti nikotino pakaitinė terapija, gali būti skiriami medikamentai, mažinantys potraukį rūkyti. „Gydymui naudojamos įvairios vaistų kombinacijos, psichosocialinis gydymas. Tai gali būti psichologo konsultacijos, psichosocialinis stacionarinis ar ambulatorinis gydymas, kurie įprastai yra taikomi gydant priklausomybes nuo kitų medžiagų“, – pasakojo gydytojas toksikologas.

Medikas įspėjo, kad mesti rūkyti gal ir nėra labai sudėtinga. Kur kas sunkiau išsilaikyti remisijoje, neatkristi ir negrįžti prie seno įpročio: „Kai žmogus yra įpratęs ilgą laiką vartoti nikotiną ir pradeda gydytis, pats gydymo procesas yra sklandus, skiriami medikamentai padeda numalšinti nemalonius fizinius simptomus, tačiau įkyrios mintys apie rūkymą gali pastūmėti atkryčio link. Jam reikia išmokti, kaip išlaikyti tą remisiją.“

Gydytojas pasakojo, kad paskyrus medikamentus labai svarbu, jog pacientai lankytų psichologo konsultacijas, taip pat rekomendavo paskambinti ir į metimo rūkyti pagalbos telefoninę linija 1819.

„Mes pacientus matome fiksuotą laiką, kai vyksta konsultacijos. Tačiau tarp jų, jeigu žmogus pajunta nenugalimą troškimą parūkyti ir nežino, ką daryti, tokiais atvejais ypač naudinga paskambinti į nerūkymo liniją, pasikalbėti su konsultantais“, – teigė pašnekovas.

Atkrytis nėra pasaulio pabaiga

Gydytojas toksikologas H. Jakavičius pasakojo, kad priklausomybės nuo nikotino gydymas nėra lengvas procesas, todėl ir atkryčiai pasitaiko ne taip jau retai. Ir tai tikrai nėra pasaulio pabaiga.

„Žmogui nustojus rūkyti nereiškia, kad gydymo procesas jau pasibaigė. Jeigu jis aktyviai nebendrauja su specialistais, turi sau nuolat priminti, pagalvoti, ką privalo daryti, kad neatkristų. Sveikimo procesas tęsiasi ir toliau. O jeigu įvyksta atkrytis, tiesiog reikia ieškoti papildomos pagalbos, vėl kreiptis į specialistus ir vėl inicijuoti tą patį gydymo procesą. Ir dažniausiai procesas jau būna lengvesnis ir lengviau pereinamas, todėl tikrai nereikia labai graužtis, jeigu nepavyksta iš pirmo karto. Jeigu žmogus laiku kreipiasi pagalbos, atkryčiai dažniausiai būna trumpalaikiai. Neretai pavyksta susitvarkyti ir patiems“, – sakė medikas.

Didžiausia klaida – nepasitikėjimas savimi

Gydytojas įspėja, kad metimo rūkyti procesas gali būti sudėtingas, todėl nereikia nuleisti rankų, net jeigu žmogus mato, kad jam nesiseka. Pasak specialisto, neretai pacientai įsivaizduoja, kad turi preciziškai laikytis sudaryto gydymo plano. Vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau. Gydant tas planas gali keistis priklausomai, kaip žmonėms sekasi. „Deja, kai kurie pacientai nusivilia, jeigu jiems nesiseka. Gydymo planas priklausomai nuo paciento organizmo reakcijos ir simptomų gydantis gali keistis. Jei potraukis rūkyti nedingsta, vargina abstinencijos simptomai, skiriamų medikamentų dozės gali būti didinamos. Nereikia nuleisti rankų, atvirai pasikalbėti su specialistu, pasakyti, kaip pacientas jaučiasi, ir esant poreikiui tikrai galima tą gydymo planą pakoreguoti pagal tai, kokioje gydymo stadijoje yra žmogus ir kaip jam sekasi“, – patarė gydytojas toksikologas H. Jakavičius.

Užsk. 1816