Visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų stengiasi jautriai kalbėti apie žmones su negalia. Tačiau daugumai pritrūksta žinių, kokie žodžiai yra netinkami ir kuo juos pakeisti.
Atskleidė apklausos
Remiantis „Norstat“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 80 proc. žmonių stengiasi parinkti žodžius, kad neįskaudintų asmenų su negalia. Tačiau tik 13 proc. iš apklaustųjų žino apie negaliai jautrios kalbos gaires.
Menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti žmonių su negalia diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra viena iš priemonių kovoti su diskriminacija. Nemažai žmonių vartoja nejautrią kalbą patys to nepastebėdami, nežinodami.
Pavyzdžiui, žodį „neįgalusis“ patariama keisti į „žmogus su negalia“, nes pagarbi kalba pirmenybę teikia žmogui, o ne jo negaliai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žmogus su negalia nėra našta. Našta – tai pagalbos mechanizmų, kurie padėtų šiems žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, stoka. Ir ji dažniausiai gula ant žmonių su negalia ir jų artimųjų pečių, o galiausiai dėl jos nukenčia ir visuomenė, prarasdama žmonių su negalia ir jų artimųjų indėlį į valstybės gyvenimą.
Rodo bejėgiškumą
Nepageidautini ir tokie apibūdinimai kaip „kenčiantis nuo“ arba „palaužtas“. Jie rodo nuolatinį skausmą ir bejėgiškumą bei daro prielaidą, kad asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė yra itin prasta. Patariama vengti apibūdinimų, kuriais sakoma, jog žmogų negalia yra „įkalinusi“ tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, „žmogus paralyžiuotame kūne“, „įkalinta vežimėlyje“).
Kai kurie visuomenėje paplitę terminai yra ne tik žeidžiantys, bet ir klaidinantys. Pavyzdžiui, sovietmečiu įsišaknijęs žodis kurčnebylys. Iš tiesų kurtieji nėra nebylūs, nes kalba gestų kalba.
Raginama saugotis ir kito klaidingo kelio – kalbėti apie negalią globėjiškai, dramatizuoti arba heroizuoti ją. Todėl neturėtume vartoti tokių terminų kaip „skirtingų gebėjimų žmonės“, „įvairių poreikių žmonės“, „ypatingi žmonės“, „specialieji poreikiai“, „neGalia“. Jie visi laikomi globėjiškais ir įžeidžiančiais.
Keiskime plokštelę
Siekdama pakeisti visuomenėje įsišaknijusius kalbos apie negalią įpročius, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra įgyvendina kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Įstaiga inicijavo specialios svetainės keiskplokstele.lt sukūrimą. Joje galima įvesti žodį ar frazę ir svetainėje esančiame žodyne pasitikrinti, ar jis atitinka negaliai jautrios kalbos gaires. Jei žodis – netinkamas vartoti, sistema pateiks paaiškinimą, kodėl jis netinkamas, ir pasiūlys, kuo jį pakeisti.
Negaliai jautrios kalbos gairės – rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą. Gairėmis nesiekiama gėdinti žmonių dėl netinkamų sąvokų vartojimo. Jos skirtos tiems, kurie nori etiškai kalbėti apie žmones su negalia ir nežino, kaip teisingai tai daryti lietuvių kalba.
Pagal pranešimus spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.