Patikėjusieji sukčiais lieka be santaupų ir be namų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Galima būtų sakyti, kad sukčiams santaupas atidavę žmonės patys kalti dėl savo naivumo. Tačiau policijos pareigūnai nerimauja, kad sukčiavimo mastai auga, patiklieji iš svetimų klaidų nepasimoko, klimpsta į vis gilesnes problemas ir tikisi, jog skambutis policijai jas išspręs. Pareigūnai neslepia: dauguma bylų – beviltiškos.

Nelinksma statistika

Vilkaviškio policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė atskleidė nelinksmą statistiką: per 9 šių metų mėnesius į jų įstaigą kreipėsi 81 nuo sukčių nukentėjęs rajono gyventojas. Anot pareigūnės, ši statistika neatspindi tikrosios padėties, nes dalis asmenų supratę, kad juos tiesiog apmovė, į policiją nesikreipia. Žinodami, kad atgauti pinigus šansų praktiškai nėra, žmonės gėdijasi savo naivumo.

Dėl 31 sukčiavimo atvejo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes žala viršija 150 eurų. Jei žala mažesnė, sukčiavimas traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.

Pareigūnė išskirtų tris šiais metais dominavusius sukčiavimo tipus. Beje, visi jie susiję su internetine erdve ir pinigų pervedimu naudojantis elektronine bankininkyste. Vienas iš populiariausių sukčiavimo būdų – skelbimai socialiniuose tinkluose, dažniausiai feisbuke. Susigundę santykinai nebrangiomis prekėmis, žmonės susisiekia su pardavėjais, sudera, kokiu būdu atsiims pirkinį, ir perveda pinigus į nurodytą sąskaitą. Kai prekės negauna, supranta, kad pinigus pervedė sukčiams, tad kreipiasi į policiją.

Šiemet į policiją kreipėsi 15 tokiu būdu nukentėjusių mūsų rajono gyventojų. Bene daugiausiai jų pirko automobilių detales, tačiau buvo susigundžiusiųjų tariamai parduodamais dviračiais, kompiuteriais, vaikiškais vežimėliais ir netgi automobiliu.

Per fiktyvius skelbimus sukčiai iš Vilkaviškio rajono gyventojų išviliojo 10 350 eurų.

Sumos – įspūdingos

Antras pagal populiarumą sukčiavimo būdas – melagingos žinutės neva iš pašto, Valstybinės mokesčių inspekcijos, bankų ir pan. Jomis patikėję žmonės atidaro sukčių siųstas nuorodas ir prašomi identifikuotis suveda savo elektroninės bankininkystės duomenis. Jais pasinaudoję sukčiai šiemet į savo sąskaitas jau persivedė 17 100 eurų, kurie buvo pagrobti iš 7 mūsų rajono gyventojų.

Tačiau pavojingiausias pastaruoju metu išpopuliarėjęs sukčiavimo būdas – rusakalbių asmenų, puikiai išmanančių žmogaus psichologiją, atakos. Kadangi rusų kalbą mūsų šalyje dažniausiai moka tik vyresniosios kartos žmonės, kurie paprastai sąskaitose turi sukaupę santaupų, sukčių išviliojamos sumos – labai skausmingos. Rusakalbiai prisistato „Google“ atstovais arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais ir meluoja apie nusikaltėlius, neva bandančius grobstyti pinigus iš svetimų sąskaitų. Šiems istorijas įtikinamai kurpiantiems sukčiams žmonės atskleidžia elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, tad aferistai iššluoja visus sąskaitose sukauptus pinigus.

Į labiau pasiturinčius asmenis orientuojasi investuoti siūlantys ir didelį pelną žadantys rusakalbiai. Jie bet kokia kaina stengiasi įgauti aukos pasitikėjimą, pasakoja savo sėkmės istorijas, siūlo susidraugauti, klausia apie šeimą, pomėgius, ilgai tęsia pokalbį ir žada įspūdingas investavimo grąžas. Jie sugeba taip apkvailinti žmones, kad šie patiki žadamais turtais ir viliasi turėsią aprūpintą senatvę. Išvilioję pirmuosius pinigus sukčiai meistriškai mausto auką, perveda į sąskaitą nedideles sumas neva jau uždirbtų pinigų ir skatina dar daugiau investuoti. Tai, kad susidūrė su sukčiais, aukos paprastai supranta tik tuomet, kai netenka labai didelių pinigų sumų – 10–20 tūkst. eurų. Tad siekdami praturtėti žmonės lieka ir be to, ką jau turėjo sukaupę.

Į mūsų rajono policijos komisariatą šiemet kreipėsi 9 nuo rusakalbių sukčių nukentėję žmonės, iš jų išviliota bendra pinigų suma siekia 79 tūkst. eurų.

Taigi nesunku suskaičiuoti, kad per 9 šių metų mėnesius mūsų rajono gyventojai sukčiams jau atidavė daugiau nei 106 tūkst. eurų.

Skolų nenurašo

Tačiau tai – tik tie pinigai, kuriuos rajono gyventojai dažniausiai ne vienus metus, o gal net visą gyvenimą kaupė savo sąskaitose ir lengva ranka atidavė nusikaltėliams.

Kur kas labiau prislegia paskolos, kurias sukčiai, išgavę internetinės bankininkystės ir asmens duomenis, aukos vardu paima iš įvairių bankų ir kredito bendrovių.

Palūkanos kaupiasi taip greitai, kad žmonės nebeišgali susimokėti ir rizikuoja prarasti turtą, net savo būstą.

Anot K. Siriūnienės, nukentėjusieji nuo sukčių dažnai mano, kad kreipusis į policiją palūkanų išieškojimas bus sustabdytas.

– Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą bankai ir kredito bendrovės yra informuojamos, jog paskolos paimtos apgaulės būdu, tačiau kol kas nebuvo atvejo, kad skolos nukentėjusiesiems būtų „nurašytos“, – patikino pareigūnė ir priminė, jog pasirašydamas sutartį su banku klientas įsipareigoja atsakingai elgtis su elektroninės bankininkystės duomenimis.

Bylos be pabaigos

Blogiausia tai, kad net ir įdėję daug pastangų atskleisti tokius nusikaltimus, pareigūnai nepajėgūs nukentėjusiesiems sugrąžinti prarastų pinigų.

Pradėjus tikrinti bankinius pavedimus paaiškėja, jog pinigai nukeliavę į Maroko, Alžyro ar kitos Afrikos žemyno šalies bankų sąskaitas, investuoti į kriptovaliutas ar pan. Teisinės pagalbos sutarčių su trečiojo pasaulio šalimis Lietuva nėra pasirašiusi, tad atsekti, į kieno sąskaitą nukeliavo pinigai, neįmanoma, ir bylos tyrimas patenka į aklavietę.

Pareigūnai įspėja, kad savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų niekam, jokiomis aplinkybėmis atskleisti negalima, net jei to prašo banko darbuotoju ar policijos pareigūnu prisistatantis asmuo. Ypač verta atkreipti dėmesį į rusakalbių asmenų skambučius. Šia kalba kalbančių sukčių atakų ypač padaugėję.

Jeigu kyla nors menkiausias įtarimas dėl gautos nuorodos ar sulaukus skambučio, nutraukite pokalbį ir pasitarkite su kitais asmenimis arba skambinkite pasikonsultuoti tel. 112.

Supratę, kad esate suklaidinti, tuoj pat skambinkite į savo banką ir prašykite sustabdyti vykdomą piniginę operaciją, jei tai dar įmanoma. Tik toks veiksmas gali išgelbėti jūsų pinigus.