Toma BIRŠTONĖ
Neseniai įvyko paskutinis „Rudens skliautų“ koncertas Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Baigiamasis vakaras buvo pilnas romantiškų dainų, akordeono skambesio ir staigmenų.
Ypatingose erdvėse
Paskutinį spalio šeštadienį „Vištyčio muzikos pakrantė“ baigė itin turiningą, kupiną malonių iššūkių bei profesionalių pasirodymų šių metų kelionę. Muzika ir kultūra šiemet buvo dalintasi įvairiose miestelio erdvėse. Pavasarį instrumentinė muzika skambėjo autentiškame Vištyčio vėjo malūne, vasarą melodijos sklido ežero pakrantėje.
Vieną programą „Vištyčio muzikos pakrantė“ atvežė ir į Lankeliškių senosios bažnyčios griuvėsius.
Dėl kilnaus tikslo Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo surengti net trys koncertai. „Rudens skliautų“ cikle muzikavo Justė Kazakevičiūtė, Žyginta Jašinskaitė, Mindaugas Putna, Austėja Guiskytė ir Vytenis Danielius.
Koncertuose surinktos lėšos skirtos tęstiniams bažnyčios remonto darbams. Klausytojai suaukojo dar per 500 eurų. Simboliška, jog šiemet Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia skaičiuoja 180-uosius metus, o renginiuose paaukotos lėšos tikrai prisidės prie jubiliejaus įprasminimo.
Grąžino relikviją
Kiekvienas, atvykęs į spalio 26-osios koncertą, jautėsi laukiamas. Žmonės buvo pavaišinti šilta arbata ir raginami išsirinkti patogią vietą. Kas sėdosi į suolus, o kas nedrąsiai lipo į bažnyčios balkoną ir viską stebėjo iš viršaus. Vakaro pradžioje Egidijus Polita, pagrindinis šio renginio organizatorius, perdavė parapijos kunigui Vaidui Klesevičiui dovaną, kuri Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčią pasiekė kiek anksčiau, antrojo koncerto vakarą, spalio 12-ąją.
Miestelio gyventoja Irena Mackevičienė savo namuose ne vieną dešimtmetį saugojo paveikslą, kuriame pavaizduotas aveles ganantis Kristus. Spėjama, kad paveikslas 1945 metais atkeliavo iš liuteronų šeimos, gyvenusios viename iš Rytprūsių kaimų – galbūt Bredūnų, Vencloviškių ar Pilipėnų. Jis išliko, buvo apsaugotas nuo sovietų karių ir Vištyčio gyventojų namuose kabojo beveik aštuoniasdešimt metų. Kaip sakė relikviją išsaugojusi I. Mackevičienė, ji turi būti sugrąžinta liuteronams.
Reportažą apie šią neįtikėtiną istoriją, apie Vištyčio evangelikus liuteronus ir atgimstančią bažnyčią bus galima pamatyti LRT televizijos laidoje „Kelias“ sausio mėnesį.
Fotografijos iš Vižainio
Baigiamajame „Rudens skliautų“ vakare būta ir daugiau staigmenų. Kelios dienos prieš koncertą Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios sienas papuošė paveikslų paroda, atgabenta iš Vižainio (Lenkija). Visiškai atsitiktinai kunigas V. Klesevičius internete pamatė, kad Vižainyje, netoli kaimo bibliotekos, eksponuojama lauko paroda. Didžiulės, senos nespalvotos nuotraukos liudijo, jog anuomet evangelikų liuteronų bendruomenė kaimyninėje Lenkijoje buvo gana didelė ir stipri.
Dvasininkas pagalvojo, kad būtų įdomu ir pravartu šias nuotraukas parodyti Vištyčio krašto žmonėms, ir susisiekė su Suvalkų evangelikų liuteronų kunigu Deividu Banachu. Gavęs leidimą V. Klesevičius iš Vižainio parsivežė nuotraukas, sukabino jas bažnyčioje. Kunigas teigė norintis ateityje surengti viešą parodos pristatymą ir į svečius pasikviesti evangelikų liuteronų bendruomenės narius iš Lenkijos. Beje, paskutiniame koncerte Vištytyje apsilankė Vižainio bibliotekos darbuotojai.
V. Klesevičius pasidalino keliais įdomiais faktais. Susirinkusiuosius nustebino tai, kad Vištyčio ir Vižainio evangelikų liuteronų bendruomenės kūrėsi panašiu metu. Buvo laikas, kai Vižainio kunigai aptarnavo ne tik savo parapijos tikinčiuosius, bet ir atvykdavo pas Vištyčio krašto žmones. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad Vižainio evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje šiandien stovi du metaliniai bokštai, o Vištytyje esantys Dievo namai atgimsta antram gyvenimui.
Kitais metais laukia daug gražių progų
Projekto sumanytojas E. Polita paskutiniame renginyje sulaukė sveikinimų, padėkos žodžių bei dovanų. Juos buvusiam vištyčiokui skyrė vietos gyventojai, o Akmenynų seniūnijos (Kalvarijos sav.) seniūnė Danguolė Sinkevičienė įteikė Egidijui ąžuolinę gervę ir linų puokštę.
„Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi misiją. Suprantu, kad Egidijaus misija – būti kartu su žmonėmis ir nešti prasmingą žinią, kuri jam ir kartu su juo keliaujantiesiems teikia prasmę. Galvoju, jog šis žmogus yra visada laukiamas, matomas, o jo darbai bus vertinami ilgai“, – kalbėjo D. Sinkevičienė.
Renginio pabaigoje E. Polita prasitarė, kad 2025 metais jo gimtojo miestelio laukia ne viena graži proga, todėl „Vištyčio muzikos pakrantė“ jau braižo būsimų renginių kontūrus.
2025-uosius Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė Paprūsės metais, o juos minint Vištyčio vaidmuo tikrai bus ypatingas. Be to, prieš 455 metus pasienio miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, o birželio mėnesį pagrindinis gyvenvietės simbolis – vėjo malūnas, stovintis ant Ilgojo kalno – minės šimtmečio sukaktį. E. Polita prasitarė, kad jau yra kalbėta su atlikėjais ir, jeigu planai nepasikeis, pavasarį su „Vištyčio vėjo malūno akustiniais vakarais“ muzika sugrįš į šį kraštą.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.