Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.) įamžinta vokiečių ir prancūzų istorinė atmintis – iškilo skulptoriaus Kazimiero Martinaičio sukurtas kryžius. Šio kryždirbio darbų paroda neseniai visuomenei atverta Pilviškių seniūnijos salėje.

Iniciatyvų nestokoja

Šalia kryžkelės, vedančios prie Mažučių šaltinėlio, greta senųjų vokiečių kapinių pastatyti tautodailininko Kazimiero Martinaičio sukurtą kryžių idėja kilo iniciatyviam Opšrūtų kaimo gyventojui Kęstučiui Virkečiui. Krašto istorija besidominčio ir daug dėmesio senųjų gyventojų atminimo įamžinimui skiriančio Suvalkiją pamilusio vilniečio rūpesčiu Opšrūtuose pastatytas ne vienas istorinės atminties žymuo. Drauge su bendruomenės nariu Romualdu Sveikata K. Virketis pernai ėmėsi iniciatyvos, kad būtų įamžintas senųjų šios vietovės gyventojų – lietuvių ir vokiečių – atminimas. Tad praėjusį rudenį Opšrūtuose atidengtas tautodailininko Raimundo Blažaičio sukurtas koplytstupis, kiek anksčiau – suolelis muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti.

Savo idėją pastatyti kryžių prie senųjų vokiečių kapinių K. Virketis papasakojo tokiems projektams neabejingiems „Rotary“ klubo kolegoms, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriui Vitui Girdauskui, rajono Savivaldybės bei Pilviškių seniūnijos vadovams. Gražiai iniciatyvai buvo pritarta ir nutarta, kad kryžiumi Opšrūtuose turi būti pagerbti ne tik šiame krašte palaidoti vokiečiai, bet ir visi amžiną poilsį mūsų krašte istorijos vingiuose radę kitataučiai.

Gausi bendruomenė

Pirmieji vokiečių tautybės žmonės Vilkaviškio krašte apsigyveno XVI a. antroje pusėje, kai Vokiečių ordinas transformavosi į pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę ir tapo Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasalu. Kai XVIII a. pabaigoje įvyko Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Užnemunė atiteko Prūsijai ir susiformavo savitas Paprūsės regionas. Jame esančiuose valsčiuose – Vištytyje, Virbalyje, Kybartuose, Vilkaviškyje – formavosi vokiečių bendruomenė.

Vokiečiai užsiėmė amatais, žemdirbyste, prekyba, turtingieji įsigijo dvarus – jiems tuo metu priklausė net 16 mūsų rajono dvarų. Gyventojų surašymų duomenimis, Vilkaviškio apskrityje 1897 m. vokiečių bendruomenė sudarė 15, 9 proc., o kai kuriose pasienio vietovėse (Kybartuose, Virbalyje, Vištytyje) šios tautybės žmonių gyveno itin daug – iki trečdalio visų gyventojų.

Šiuo metu mūsų rajone žinomos 29 evangelikų liuteronų ir 2 metodistų kapinių vietovės, dar 15-oje palaidoti Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kareiviai. Senieji gyventojai dar prisimena vietas, kuriose buvo prancūzų kapinaitės, menančios 1812 m. Napoleono armijos karą su Rusija. Tokių vietų rajone yra 11.

Tad šiems žmonėms atminti Opšrūtuose pastatytas ne tik kryžius, bet ir informacinis stendas lietuvių bei vokiečių kalbomis su žemėlapiu, kuriame pažymėtos visos esamų ar menamų kapinių vietos. Viliamasi, kad tokia informacija sudomins turistus, ypač piligrimus.

Rajone ne pirmas

Į atidarymo iškilmes atvyko pats kryžiaus autorius K. Martinaitis, jo fundatorių Gegužių šeima, rajono valdžios bei Pilviškių seniūnijos atstovai, istorikai, muziejininkai, „Rotary“ klubo, P. Karužos 406-osios šaulių kuopos nariai, meninę programą parengę Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleiviai bei pedagogai.

Ceremonijoje dalyvavo net keturi dvasininkai – kryžių šventinęs Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus, už savo bendruomenės narius maldai kvietęs evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas Vaidas Klesevičius, Vilkaviškio dekanato dekanas kan. Virginijus Gražulevičius, anksčiau Alksnėnuose klebonavęs, o dabar Didvyžių, Virbalio ir Žaliosios parapijas aptarnaujantis kun. Mindaugas Martinaitis.

Beje, už tai, kad Opšrūtų kryžkelę papuošė išskirtinis meno kūrinys, vietiniai gyventojai turėtų būti dėkingi ir kun. M. Martinaičiui. Būtent jis apie savo tėvo skulptoriaus K. Martinaičio sukurtą kryžių, dar neturintį vietos, papasakojo iniciatyviajam opšrūtiečiui K. Virkečiui.

Pats K. Martinaitis pasakojo, kad per penkias dešimtis kūrybos metų kryžių padirbo tiek, kad suskaičiuoti nebepajėgtų. Tačiau Opšrūtuose pastatytasis išskirtinis tuo, jog Jėzus jame – atmerktomis akimis.

Tai ne vienintelis skulptoriaus sukurtas meno kūrinys, papuošęs mūsų rajono erdves. Kryžių, skulptūrų bei koplytėlių pastatyta Augalų, Žynių, Sūdavos, Žaliosios, Slabadų, Klausučių, Bobių (Klausučių sen.) bei Alksnėnų (Pilviškių sen.) kaimuose.

Veikia paroda

Garliavoje gyvenantis skulptorius ir kryždirbys K. Martinaitis, už vaizduojamosios liaudies dailės kūrinius prieš dešimtmetį įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Aukso vainiku“, o jam nominuotas ir diplomus pelnęs daug kartų. Nesena pažintis su opšrūtiečiu K. Virkečiu lėmė tai, kad dievdirbio kūriniai šiuo metu eksponuojami Pilviškių seniūnijos salėje. Sakralinių dirbinių parodą seniūnijos darbo metu gali aplankyti visi. Seniūnas Vytautas Judickas žada parodą seniūnijos patalpose eksponuoti iki metų galo.

K. Martinaitis pasakojo, kad jo polinkis menui atsiskleidė dar vaikystėje: mėgdavo piešti, gretimame miške rankiodavo keistai išsiraičiusias šakas ir lenktiniu peiliuku ant jų raižydavo, iš žilvičio darė švilpynes. Nors pamatę Kazimiero piešinius aplinkiniai sakydavo, kad jam reikia stoti į dailę, tačiau tėvai išmokslinti sūnų neturėjo sąlygų.

Už tai, kad yra apdovanotas talentu, K. Martinaitis dėkingas Dievui. Giliai tikintis menininkas įsitikinęs, kad dievdirbiai turi didesnę ramybę nei pasauliečiai žmonės, nes neleidžia skleistis blogoms mintims – visada mąsto apie Dievą ir kūrybą. Drožėjo talentą iš tėvo paveldėjo ir Kazimiero sūnus Mindaugas.

„Aukso vainiko“ laimėtojas K. Martinaitis yra sukūręs šimtus kryžių, koplytstulpių, stogastulpių, koplytėlių, mažesnių medžio skulptūrų. Daug jo kryžių pastatyti Kryžių kalne, ne vienas darbas iškeliavęs į JAV, Vokietiją, kaimynines šalis ir net Afrikos žemyną.

„Gyvenimas labai greitai bėga, saulutė ritasi žemyn. Todėl ir reikia daryti gražius darbus, kad galėtum po savęs žymę palikti“, – parodos Pilviškiuose atidarymo metu kalbėjo 75-erių kryždirbys K. Martinaitis pasidžiaugęs, kad jo sukurtais sakraliniais darbais galės grožėtis ne tik į seniūniją užsukantys pilviškiečiai, bet ir greta esančios „Santakos“ gimnazijos moksleiviai.