„Be Vakarų pagalbos korupcijos neįveiksime“

Kyjivietis žurnalistas Vladas Sidorenko keliolika metų rengė televizijos reportažus apie kriminalinius nusikaltimus dviejose didžiausiose Ukrainos televizijose. Paskutinėje darbovietėje, televizijoje „1+1“, tapo vyriausiuoju tyrimų skyriaus redaktoriumi, o šiuo metu jis įkūręs savo įrašų studiją, rengia mokamą internetinę pokalbių bei tyrimų programą.

Įdomu tai, jog televizijoje „1+1“ V. Sidorenkai teko dirbti kartu su dabartiniu šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris pasirodydavo satyriniuose šou. Žurnalistui apmaudu, jog V. Zelenskiui tapus prezidentu korupcija šalyje nesumažėjo. Negana to, žurnalistų atskleisti korupcijos atvejai dažniausiai užglaistomi – papirkti politikai ir teisėsaugos darbuotojai iš bylų išbrenda sausi, o žiniasklaidos atstovai būna tampomi po teismus.

– Vladai, sakai, jog Briuselis ir Vilnius turėtų ne tik domėtis, kaip yra panaudojama Ukrainai skiriama parama, bet ir žinoti, ar jos gavėjai nėra Rusijos šnipai. Kodėl?

– Todėl, kad vakariečiai iki galo nesuvokia korupcijos ir sukčiavimo metodų bei mastų mūsų šalyje. Nesuvokia ir to, jog Rusijos agentų čia tebėra daug ir jie vykdo kenkėjišką darbą.

Man, pavyzdžiui, kilo rimtų įtarimų, jog Kremliui talkina vieno Mokesčių inspekcijos departamento vadovė, disponuojanti informacija apie ES ir Lietuvos paramos projektus Ukrainoje. Briuselis skyrė pinigų reformuoti inspekcijos veiklą, o projektą koordinuojantis Vilnius ataskaitose rašo, jog bendradarbiavimas vyksta puikiai. Tačiau nei vieni, nei kiti nežino, jog minėta valdininkė mokesčius moka Rusijoje, o jos šeima ten vysto verslus ir gauna specialias dotacijas. Be to, atskleidžiau, jog karo metu okupuotame Kryme kyjivietė gavo nemokamą žemės sklypą ir pasistatė namą. Kadangi Kryme žemę įsigyti leidžiama tik Rusijos piliečiams, akivaizdu, kad ta moteris, be ukrainietiško, turi ir rusišką pasą bei įtakingų globėjų Kyjive.

Akivaizdu, kad konfidencialius Briuselio bei Vilniaus duomenis ji gali persiųsti Maskvai, nes jai yra prieinama informacija apie visų juridinių užsienio objektų finansinę veiklą.

– Ukrainos valdininkus skiria ne Vilnius ir ne Briuselis, o Kyjivas, ir jis privalo tokia informacija susidomėti.

– Minėtos valdininkės sąsajas su Rusija man pavyko demaskuoti, tačiau niekas į tai nesureagavo. Galbūt todėl, kad Mokesčių inspekciją ir apskritai finansų sektorių globoja vienas iš prezidento patarėjų, kuris pats buvo įtariamas ryšiais su Kremliaus žvalgyba.

Jums Europoje sunku suvokti, kad tiek Ukrainos valdžios struktūrose, tiek kariuomenėje bei saugume ir toliau dirba daug Maskvos agentų, kurie nėra demaskuoti ir įvairiais būdais kenkia.

Kaip paaiškinti tokį faktą, jog valstybinės elektroninių paslaugų atsiskaitymo programos „Dia“ pervedimai yra vykdomi per Rusijoje registruotą įmonę? Kyjivas giriasi, kad prieš ketverius metus įdiegta „Dia“ programa yra viena moderniausių pasaulyje, kad dėl jos galimybių nebereikia nešiotis asmens dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo, o mokesčiai bei deklaracijos yra pildomi per programėlę telefone. Tačiau nutyli, jog mokėjimams tarpininkauja įmonė, Rusijoje vystanti pelningą internetinio kazino verslą.

– Ar bandei savo įtarimais pasidalinti su prezidentu? Juk kartu dirbote televizijoje.

– Apie skandalingą Rusijos įmonės tarpininkavimą „Dia“ sistemoje pranešiau prezidento atstovui, ir žinote, kokia buvo jo reakcija? Patarė neviešinti šios informacijos, ir tiek. Sulaukiu ne padėkų, o grasinimų, bet prie jų esu seniai pripratęs.

Su Zelenskiu asmeniškai bendravau gal prieš trylika metų, na, dar uždaviau klausimą per pirmą spaudos konferenciją jam tapus prezidentu.

– Ar valdant V. Zelenskiui korupcija sumažėjo?

– Ne.

– Kodėl?

– Todėl, kad jis su savo komanda – penkiais bičiuliais iš prodiuserinės kompanijos „Kvartalas 95“ – į prezidentūrą atsikraustė nieko nenusimanydami apie politiką ir vadovavimą šaliai. Valdant ankstesniems prezidentams korupcija buvo vertikali, nuo apačios kilo iki pat viršaus. Valdant V. Zelenskiui korupcija tapo horizontali – nebeaišku, kas vadovauja, kyšius ima visi.

Prezidentas nėra korumpuotas, bet kai kurie jo aplinkos žmonės spėjamai taip. Blogiausia, jog prezidentas pasitiki tik savo penkiais patarėjais ir visas žinias apie įvykius šalyje gauna iš jų, o ne iš ministrų ar parlamento. Karo išvakarėse toks jo valdymas kėlė didžiulį chaosą ir nepasitenkinimą, prezidento reitingai buvo katastrofiškai smukę, darėsi aišku, kad būti perrinktas jis neturi šansų.

– Visgi planuojama kitąmet surengti prezidento rinkimus. V. Zelenskis tikriausiai sieks šio posto.

– Nemanau, kad bus perrinktas.

– Prieš penkerius metus balsavai už V. Zelenskį, dabar sakai, kad nebebalsuotum.

– Tada balsavau, nes visi kiti kandidatai buvo įgrisę politikieriai, o jis kėlė jaunatviškumo ir permainų viltį, be to, buvo populiarus šoumenas. Bet daugiau nebalsuosiu, nes netesėjo pažado kovoti su korupcija, be to, ignoruoja tiek parlamentą, tiek ministrus ir nori šalį valdyti vienas.

– Teko girdėti, jog kariuomenės vadą Valerijų Zalužną ir užsienio reikalų ministrą Dmitrijų Kulebą prezidentas atleido dėl jų augančio populiarumo, nes esą dėmesio centre nori būti tik jis pats.

– Žinant V. Zelenskio charakterį atleidimai nenustebino.

– Kodėl V. Zelenskis nuo kalėjimo neapsaugojo oligarcho Igorio Kolomoiskio, padėjusio jam tapti prezidentu?

– Jį už finansinius nusikaltimus įkalinti reikalavo Vašingtonas, be to, buvo ir kitų priežasčių. Viena iš jų – prezidentas neatleidžia įžeidimų, pažeminimų, o jų iš I. Kolomoiskio prieš tapdamas prezidentu patyrė ne kartą.

– JAV rinkimus laimėjus D. Trampui korupcija Ukrainoje gali tapti vienu iš pretekstų sumažinti Vašingtono paramą Kyjivui, nes dalis respublikonų nuolat teigia, jog dėl korupcijos lėšos pradings. Korupciją, kaip antrą po karo veiksmų didžiausią šalies problemą, socialinėse apklausose nurodo ir ukrainiečiai. Kaip manai, kada Ukrainoje ji bus įveikta?

– Korupcija egzistuoja visuose kraštuose, ir kova su ja niekur nėra lengva. Pas mus ji dėl įvairių priežasčių labai paplito ir įsišaknijo, todėl linkėčiau, kad paramą teikiančios šalys padėtų su ja kovoti: kiek įmanoma griežčiau kontroliuotų skiriamų lėšų įsisavinimą, konkursų rengimą, domėtųsi, ar paramos skirstytojai netarnauja Rusijai. Būtų gerai, jog teikdami paramą Vakarai reikalautų labiau laikytis visų demokratijos normų. Pagirtina, jog Briuselis neseniai ryžosi sukritikuoti Ukrainos valdžią dėl nepriklausomos žiniasklaidos varžymo. Tik gaila, kad Briuselis kažkodėl niekaip nesureagavo į Kyjivo atsakymą, jog gautus priekaištus ignoruos.

Eldoradas BUTRIMAS