Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors dauguma gyventojų yra budrūs, seka informaciją žiniasklaidoje, ugdo kritinį mąstymą ir sugeba atpažinti sukčius, vis tobulinančius savo metodus, kone kasdien pasitaiko tokių, iš kurių aferistai išvilioja dideles pinigų sumas. Nerimo kelia tai, kad sukčiai jau pasitelkia ir dirbtinį intelektą.
Vilioja pinigus
Pastarosiomis dienomis respublikinėje žiniasklaidoje nuskambėjo istorija, kaip iš 45-erių vilnietės sukčiai išviliojo net 54,2 tūkst. eurų.
Po keliolika tūkstančių eurų sukčiams yra atidavęs ir ne vienas mūsų rajono gyventojas. Tačiau labiausiai neramina tai, kad sukčiavimui vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
Į redakciją užsukusi „Santakos“ skaitytoja Ona Maksvytienė sakė sekanti žiniasklaidoje informaciją ir neseniai dalyvavusi susitikime su Gižų seniūniją kuruojančia policijos pareigūne, kuri bendruomenės nariams suteikė daug vertingų žinių, kaip atpažinti sukčius ir neįkliūti į jų pinkles. Kritiškai mąstyti sugebantys žmonės kol kas gali apsisaugoti nuo tokių atakų, visgi nerimo kelia tai, kad dirbtinis intelektas ne tik surenka ir sugeneruoja informaciją apie konkretų žmogų, bet ir kalba jo balsu.
Renka informaciją
O. Maksvytienei nerimo sukėlė dukters laiškas. Australijoje šiuo metu gyvenanti Jomantė Maksvytytė mamą įspėjo, kad net keletas jos bendradarbių jau nukentėjo nuo sukčių. Šie, pasinaudoję dirbtiniu intelektu, kuris sugeneruoja pranešimų ir pokalbių programėlėse bei socialinių tinklų paskyrose kaupiamą informaciją, įsilaužia į konkretaus žmogaus anketas, prisijungia prie telefono numerio ir bendrauja jo vardu. Naudodami svetimas anketas, vaizdo ir balso žinutes, sukčiai išvilioja dideles pinigų sumas.
Kiekvienas šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantis žmogus socialinių tinklų paskyrose ar pokalbių programėlėse turi automatiškai išsaugotą susirašinėjimo, vaizdo ar garso pokalbių istoriją. Sukčiai tai panaudoja apsimesdami kitu žmogumi. Todėl Jomantė mamai aiškino, kad norint apsisaugoti patariama susirašinėjimų istorijas ištrinti.
Duktė mamą įspėjo, kad sukčiai sugebėjo apgauti net jos kolegės, dirbančios informacinių technologijų srityje, šeimą. Australija labai kenčia nuo sukčių, kurie padedami dirbtinio intelekto yra praktiškai nesustabdomi.
Klastoja atvaizdus
Informacinių technologijų specialistai įspėja, kad internete galima atrasti daugybę įvairių puslapių, siūlančių pasinaudoti dirbtinio intelekto paslaugomis ir klonuoti žmogaus balsą – tereikia balso įrašo. Balso įrašus piktavaliai gali laisvai gauti, jei asmuo mėgsta vaizdo ar garso medžiagą kelti į internetą ir ji yra viešai prieinama. Tad visai nebūtina įsilaužti į svetimą paskyrą bei vogti duomenis. Sukčiai konkrečių žmonių balsus įsirašo ir telefoninio pokalbio metu, apsimetę kokios nors paslaugos teikėjais ar reklamuotojais. Skambučio metu jie kalba bet kokia tema temėgindami įsirašyti žmogaus balsą.
Pavyzdžių, kaip pasinaudojus dirbtiniu intelektu klonuojami balsai, internete apstu. Galima rasti įvairiausių parodijų ir memų su politikų, valstybių vadovų ar kitų žinomų žmonių vaizdais ir balsais, kuriuos sugeneruoja dirbtinis intelektas. Taigi vieni dirbtinį intelektą naudoja parodijoms kurti, kiti – blogiems kėslams.
Pasitaiko ir atvejų, kai piktavaliai klonuoja ne tik balsą, bet ir atvaizdą. Pavyzdžiui, vienas Hong Kongo pasaulinės kompanijos darbuotojas sulaukė vaizdo skambučio iš sukčių, kurie apsimetė jo kolegomis ir kompanijos darbuotojais, suklastoję ne tik balsus, bet ir veidus. Skambučio metu darbuotojas buvo įtikintas sukčiams pervesti 25 milijonus dolerių.
Lietuviškai nemoka
Policijos pareigūnai įsitikinę, jog visai realu, kad netolimoje ateityje dirbtinį intelektą sukčiai masiškai naudos ir Lietuvoje. Jau dabar pastebima, kad anksčiau jie siųsdavo gramatiškai bei stilistiškai neapdorotas žinutes su klaidomis, tad buvo lengva suprasti, jog jos rašytos ne lietuviakalbio, o išverstos pasitelkus automatinį vertėją. Dabar sukčių siunčiamos lietuviškos žinutės gerokai patobulėjusios.
Tačiau, anot informacinių technologijų ekspertų, dirbtinio intelekto galimybės klonuoti lietuvių kalbą kol kas gana ribotos – sukčių dažniausiai naudojamos anglų, kinų, vokiečių. Visgi ateityje to tikrai galime sulaukti, tad kilus įtarimų, kad susidūrėte su dirbtinio intelekto klonuotu jūsų artimuoju ar kitu pažįstamu žmogumi, vertėtų užduoti asmeninio turinio klausimą.
Specialistai svarsto, jog labiau tikėtina, kad Lietuvoje bent jau artimiausiu metu gali tekti susidurti su tikslinėmis atakomis prieš tam tikras organizacijas, iš kurių galima išvilioti didesnes sumas pinigų, nes padirbti balsą kainuoja nemažai resursų. Visgi turėtume būti budrūs ir įspėti savo vyresnio amžiaus artimuosius, kuriems dirbtinis intelektas išvis sunkiai suvokiamas.
Pareigūnai įspėja, jog visuomet, kai bet koks pokalbis pakrypsta apie pinigus, asmens duomenis ar prisijungimą prie jūsų banko sąskaitos, smegenyse turi įsijungti raudona lemputė.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.