Grįžti į gimtinę viliojo ramybės ir artimųjų ilgesys

Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas ėmėsi iniciatyvos pakalbinti jaunus žmones, kurie nusprendė grįžti į gimtinę ir savo ateitį kurti čia. Jų sėkmė – tai lyg prasminga pamoka mūsų krašto jaunimui, kuris ateityje svarstys rinktis savo gyvenimo kelią. Šįkart pašnekovė – tikra kybartietė, 2019-aisiais baigusi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją. Ketverius metus studijavusi Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius TECH), Gerda VENSLAUSKĖ po studijų sugrįžo į gimtąjį kraštą ir dirba Kybartų kultūros centre.

– Kodėl pasirinkote sugrįžti į Vilkaviškio kraštą, čia dirbti ir kurti ateitį?

– Visada žinojau, kad Vilnius yra tik laikina stotelė. Nors dideliame mieste gali rinktis iš daugybės pramogų, veiklų, darbų ir kitokių malonumų, man visada patiko mažesni miestai, kuriuose būtų daug gamtos, ramybės, neskubančių žmonių, galimybė greitai nuvykti iš taško A į tašką B, o svarbiausia – suptų artimi žmonės. Būtent Vilkaviškio krašte tai ir turiu. Žinoma, čia mažiau darbo pasiūlos, todėl vienu metu buvau net suabejojusi, ar tikrai pavyks čia įsitvirtinti.

– Koks Vilkaviškio kraštas buvo Jūsų vaikystės metais ir kokį jį matote dabar?

– Manau, kad anksčiau jaunimas aktyviau grįždavo į gimtąjį kraštą – tiek kolegijose ar profesinio rengimo centruose besimokantys paaugliai, tiek universitetus baigę jaunuoliai. Dabar džiaugiuosi besikeičiančia aplinka – sparčiai puoselėjamos viešosios erdvės, daug pastangų dedama į rajono reprezentaciją. Manau, kad ir žmonių noras kurti, puoselėti, rūpintis savo kraštu dabar yra didesnis.
>– Kokie gyvenimo mažame mieste privalumai Jus žavi?

– Galėčiau išvardinti daug jų: maži atstumai ir geras pasiekiamumas, daug žalumos, kurios dažnai pasigendame dideliuose miestuose, grynas oras, gamtos apsuptis, gatvėse nėra kamščių ir triukšmo, kurie išbalansuoja, tad labai žavi tvyranti ramybė.

– Dirbate kultūros srityje, tad gal išskirtumėte kultūrines iniciatyvas, kurios labiausiai patinka, kur būtų galima tobulėti?

– Kadangi dirbu dar neilgai, esminių apibendrinimų daryti negalėčiau. Visgi pastebiu, kad veiklos profesionalesnės, ruošiantis pasirodymams ištobulinamos net menkiausios smulkmenos, tad renginių lygis kaskart auga. Kultūros darbuotojus pasiekti rezultatai skatina dirbti dar geriau ir profesionaliau. Tai nuolatinis tobulėjimas.

– Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis?

– Ilsėdamasi leidžiu sau niekur neskubėti, bendrauti su šeima ir draugais. Kartais norisi išmėginti naujas veiklas, tačiau dažniausiai tam pritrūksta laiko.

– Ko tikitės ateityje iš Vilkaviškio krašto?

– Būtų smagu, kad grįžtų daugiau jaunimo, kuris čia planuotų savo ateitį. Labai smagu aplink matyti smalsius žmones, siekiančius žinių ir besistengiančius kurti, įgyvendinti savo tikslus, kuriais vėliau džiugina ir kitus. Viliuosi, kad ateityje bus dar daugiau laisvalaikio praleidimo galimybių, veiklų ir būrelių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Norėtųsi daugiau pėsčiųjų takų bei baseino, kuris būtų ypač puikus užsiėmimas žiemos metu, kai veiklų sumažėja.

– Ko palinkėtumėte planuojantiesiems grįžti gyventi į gimtinę?

– Linkiu būti savimi, tikėti tiek mažu, tiek dideliu savo projektu, mėgautis kiekviena akimirka, jausti laisvę ir pilnatvę.