Mažas plyšys dūmtraukyje gali prišaukti didelę bėdą

Eglė MIČIULIENĖ

Kokias pasekmes gali sukelti neprižiūrėtas kaminas ar neatsargus elgesys su ugnimi, žmogus geriausiai supranta tada, kai užsidega jo paties arba kaimyno namas. Tokie atvejai, anot ugniagesių, iškart paskatina imtis veiksmų.

Dėmesys prevencijai

Kad šildymo įrenginiai namuose skleistų tik šilumą, o ne gaisro pavojų, Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai kiekvienais metais daug dėmesio skiria prevencijai.

„Į žmonių sąmonę bandome prisibelsti visais įmanomais būdais. Važiuojame pas seniūnus, dalyvaujame socialinių darbuotojų susirinkimuose, užsukame ir į kleboniją. Jei su gyventojais kalbėsime ne tik mes, bet ir seniūnas, jei dar ir kunigas per pamokslą primins, kad reikia prisižiūrėti krosnį, išsivalyti dūmtraukį, tai žmonės gal labiau suklus. O kad išgirs tą patį kelis kartus – nieko blogo, juk kuo daugiau kartoji, tuo geriau įsimena“, – kalbėjo Vilkaviškio PGT vyresnioji specialistė Indrė Starinskienė.

Lankydami gyvenamuosius būstus pareigūnai mato ir nevalytų dūmtraukių, skudurais bei įvairiu šlamštu apkrautų krosnių, pakurų išlūžusiomis durelėmis. Buvę ir tokių situacijų, kai žmogus gyvena kaip senų laikų dūminėje pirkioje. Pasikūręs krosnį jis atidaro langus, duris, o pats išeina į lauką, kol skersvėjis ištrauks dūmus.

Rajono ugniagesiai kasmet rengia akcijas „Gyvenkime saugiai“, „Padėk artimui“. Jų tikslas – ne bausti radus pažeidimų, o įspėti žmones apie pavojus, paaiškinti, kaip jų išvengti. Pareigūnai lanko vienišus senolius, gausias šeimas, rizikos grupės gyventojus, kuriems reikia pagalbos. Matydami pavojingą situaciją, neprižiūrėtus, sutrūkusius kaminus, ugniagesiai žmonėms pataria, kaip susitvarkyti prietaisą kuo paprasčiau, be didelių investicijų.

Iki palėpės neužlipa

Pareigūnai primena, kad kūrenant kietojo kuro krosnis dūmtraukiuose ilgainiui atsiranda įtrūkimų. Jie sunkiai pastebimi, todėl kamino sieneles patariama nubalinti: tuomet pro plyšį sklindantys dūmai paliks gerai matomą pėdsaką.

„Krosnis žmonės prisižiūri labiau, bet į palėpę užlipti patingi. Bet per įtrūkusį dūmtraukį išlėkusi žarija gali labai greitai padegti namus. Ypač jei prie kamino prigludusi kokia medinė konstrukcija. Būna, šeima sėdi namuose ir žiūri televizorių. Išgirsta, kad kažkas spragsi, bet iš pradžių neatkreipia dėmesio. Tik kai atbėga kaimynas ir praneša, kad dega stogas, žmonės atsitokėja. Todėl raginame nusibalinti kaminus, kad matytųsi ir mažiausias įtrūkimas. Jį užtaisyti nei specialių priemonių, nei daug žinių nereikia“, – aiškino Vilkaviškio PGT vyr. specialistas Darius Urbonas.

Statistika rodo, kad šiais metais Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų jau kilo 705 gaisrai, juose žuvo 6 žmonės. Vien suodžiai individualių gyvenamųjų namų dūmtraukiuose jau degė apie 600 kartų.

Padeda seniūnijos

Prevencinis darbas duoda naudos: dūmtraukių gaisrų mažėja. Pareigūnai džiaugiasi, kai jų lankomi žmonės deda pastangas bent minimaliai susitvarkyti taip, kad gyventų saugiau.

„Pasitaiko visko. Pavyzdžiui, viename kaime moteris mūsų neįsileido, elgėsi agresyviai, apšaukė, kad jai reikia ne detektoriaus, o šaldytuvo. Bet dažniau žmonės reaguoja geranoriškai. Kitą kartą mums atvažiavus gyventojas jau pats kviečiasi į namus, rodo moliu užtaisytą dūmtraukį, sutvarkytą pakurą“, – pasakojo tarnybos vyr. specialistas Erikas Žarskis.

Inspektorius džiugina tai, kad vis daugiau dėmesio gausių šeimų, socialinės rizikos žmonių būstų saugumui skiria ir seniūnijos.

„Užsukę matome, kad socialiniame būste jau sutvarkyti elektros laidai, pakeista ar pamūryta krosnis. Tokių atvejų jau ne pirmus metus pastebime Klausučių, Virbalio, Pilviškių, kitose seniūnijose“, – kalbėjo E. Žarskis.

Detektoriai – privalomi

Dar vienas reikalavimas, kurį jau daug metų pareigūnai stengiasi įkalti žmonėms į galvas, yra kiekvienuose namuose privalomi dūmų detektoriai. Ugniagesiai nuolat primena, jog šie prietaisai yra skirti pačių šeimininkų saugumui ir kilus gaisrui gali išgelbėti jų gyvybę. Bet daugiau kaip 70-yje proc. būstų, kuriuose šiemet kilo gaisrai, nebuvo autonominių dūmų detektorių.

Rizikos grupės šeimoms tokių prietaisų per daug metų ugniagesiai išdalino jau ne vieną. Tačiau jei pats gyventojas nesirūpins savo saugumu – nepadės ir padovanotas detektorius.

„Jeigu šeimininkas namuose rūko, tai toks aparatas jam tik kels problemų: mums išvažiavus žmogus detektorių nusuks nuo lubų ir numes į šoną“, – kalbėjo I. Starinskienė.

Gaila, kad rūkaliai nesidomi statistika. Gelbėtojų patirtis rodo, kad dažniausios namuose kylančių gaisrų aukos yra patalpose, ypač lovoje, rūkantys žmonės.

Užsuka ir pas kaimynus

Neseniai PGT pareigūnai ėmė taikyti naują metodiką. Kai gyvenamajame name kyla gaisras ar užsidega dūmtraukis, atvažiavę ugniagesiai užsuka ir į aplinkinius namus.

Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: ne tik patikrinama, ar būste yra privalomas dūmų detektorius, bet ir pakalbama su šeimininkais apie konkretų pavyzdį.

„Žmonės labiausiai susirūpina tada, kai kaimynystėje pamato gaisrą. Jei rodė nelaimę per televizorių – žmogui tai atrodo toli ir ne taip aktualu. Bet kai sudegė kaimyno namas, o gal net kilo grėsmė jo paties pastatui – tada susigriebia. Pradeda kaminą kasmet valyti, nepamiršta nusibalinti“, – sakė I. Starinskienė.

Anot pareigūnų, kai jie per savo akcijas lanko gyventojus, įsileisti skuba ne visi, bet šalimais kilus gaisrui visų durys atsidaro.

„Tada jau padegėlio kaimynai mus patys kviečiasi pažiūrėti, ar pas juos viskas tinkamai įrengta. Apžiūrime, patariame ir tikrai nebaudžiame. Kitąkart užtenka žmogui parodyti, ir jis susitvarko. Toks ir yra mūsų tikslas – kad visi gyventų saugiai“, – kalbėjo D. Urbonas.

Ugniagesiai pataria

• Valykite dūmtraukį ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Periodiškai apžiūrėkite, ar jame neatsirado įtrūkimų.

• Krosniai įkurti nenaudokite degiųjų skysčių. Naudokite tik sausas malkas, nes šlapios greitai užteršia dūmtraukį.

• Palėpėse neprikraukite daiktų, kurie gali užsidegti. Kilus gaisrui ugnis labai greitai išplinta, o užgriozdinta patalpa trukdo ugniagesiams pasiekti gaisro židinį.

• Nepilkite iki galo neatvėsusių pelenų į plastikinius kibirus, į šiukšlių konteinerius.

• Nelaikykite virš krosnies pakabintų drabužių, o šalia pakuros – malkų ir degių daiktų.

• Prie krosnies reikėtų pritvirtinti skardos lapą, kad iškritusi žarija nesukeltų gaisro.

• Nepalikite besikūrenančios krosnies be priežiūros arba vaikams vieniems namuose esant.