Susitikime aptartos augintinių gerovės problemos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) iniciatyva surengtas susitikimas su Vyriausybės, ministerijų, policijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei atskirų savivaldybių, taip pat šalies gyvūnų globos organizacijų atstovais, kuriame aptartos augintinių gerovės problemos mūsų šalyje, ieškota sprendimų situacijai gerinti.

„Viena iš svarbiausių problemų – didėjantis beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius Lietuvoje. Kaip paaiškėjo VMVT atliktų tikrinimų metu, daugelyje globos vietų gyvūnams nebuvo užtikrinta reikiama erdvė, kai kur jie laikomi transportuoti skirtuose narvuose ar perpildytuose voljeruose. Logika diktuoja, kad prastomis sąlygomis laikytas ir paimtas globoti gyvūnas turėtų gyventi geriau, tačiau realybė kartais logikai nepaklūsta. Tai opi problema, kurią stengsimės spręsti ir ieškoti išeičių vienydami bendriems sprendimams atsakingas institucijas ir organizacijas“, – sakė VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Visiems susitikimo dalyviams buvo pristatyti šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais VMVT atliktų patikrinimų, per kuriuos nustatyta daug trūkumų, rezultatai. 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias iš jų vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų, penktadalyje fiksuoti vakcinavimo pažeidimai. Dalis prieglaudų nesilaikė bendrųjų gyvūnų priežiūros reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai.

Susitikimo dalyviai įvardijo nemažai trūkumų tiek teisės aktų bazėje, tiek institucijų bendradarbiavimo praktikoje. Buvo aptarta ir gyvūnų ženklinimo problema. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyta, jog savivaldybės turėtų šį procesą kontroliuoti, tačiau, preliminariais duomenimis, Lietuvoje iki šiol apie 1 mln. augintinių dar nėra paženklinti. Dauguma į prieglaudas patenkančių gyvūnų ženklinimo taip pat neturi, tad nėra galimybės nustatyti, kas atsakingas už netinkamą elgesį su gyvūnu. Didesnis savivaldybių įsitraukimas sprendžiant šią problemą – būtinas.

Taip pat kalbėta apie tai, jog gyvūnų globos organizacijoms būtų prasminga įkurti jas vienijančią asociaciją, nes tai padėtų nuosekliau atstovauti šių įstaigų interesams įvairiose valstybės institucijose, prisidėti prie teisėkūros procesų.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiai įregistruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Jų veiklą apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, VMVT patvirtinti veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams bei kiti teisės aktai. Už gyvūnų globėjų veiklos kontrolę atsakinga VMVT. Nemažai atsakomybių šioje srityje yra priskirta savivaldybėms – jos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, taip pat atsako už bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimą savivaldybės teritorijoje, neprižiūrimų ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, neprižiūrimų gyvūnų grąžinimą savininkams.

Anot jos, bendras įvairių institucijų darbas būtinas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, taip pat svarbu atsakingiau vykdyti priskirtas funkcijas bei surasti sprendimus ten, kur niekas nenori imtis atsakomybės.

Pagal pranešimą spaudai