Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų neturtinius bei turtinius interesus iki teismo sprendimo. Kas yra laikinosios apsaugos priemonės, kokias jas teismas gali taikyti šeimos bylose ir kaip vyksta prašymų nagrinėjimas teisme, paaiškino Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Aivaras NAUJALIS.
– Bylos dėl šeimos teisinių santykių yra vienos dažniausiai nagrinėjamų pirmosios instancijos teismuose. Kuo šios bylos ypatingos?
– Praėjusių metų Lietuvos teismų veiklos rezultatų duomenimis, teismuose buvo nagrinėjama 14 941 byla dėl šeimos teisinių santykių, iš jų 7 397 bylos – dėl santuokos nutraukimo. Būtent šios kategorijos ginčai pasižymi ypatingu sudėtingumu, kadangi jie susiję su nepilnamečiais vaikais. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimai dažniausiai sprendžiami būtent bylose dėl santuokos nutraukimo. Itin svarbu, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos laiku, kad nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta kuo mažesnė žala, nes net ir pakankamai operatyvaus proceso metu išlieka pavojus, kad dėl ginčo sprendimo trukmės bus pažeistos vaiko ar sutuoktinio teisės. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje neįmanoma nuspėti, kiek užtruks jos nagrinėjimas. Šiame procese svarbus ir pačių šalių, ir valstybinių institucijų bei paties teismo aktyvumas.
– Kas yra laikinosios apsaugos priemonės, taikomos šeimos bylose?
– Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Įstatyme pateikiamas sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti iki bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs baigtinio sąrašo šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių.
– Kokias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose prašoma taikyti dažniausiai?
– Dažniausiai skiriamos laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas bei laikinos vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymas. Tačiau praktikoje pasitaiko, jog teismai sprendžia klausimus ir dėl kitokio pobūdžių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pavyzdžiui, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko gydymo, ugdymo įstaigų, būrelių, bendravimo su seneliais, broliais bei seserimis ir kt.
– Kaip vyksta prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas?
– Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui yra taikomi sutrumpinti terminai – tokie prašymai turi būti išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas. Bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka, ir pan. Jei teismas nusprendžia, kad pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims yra nustatomas terminas savo pozicijoms pateikti. Valstybinė vaiko teisių tarnyba įpareigojama pateikti išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitikties nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams. Dalyvaujantiems byloje asmenims išsiunčiami šaukimai į paskirtą teismo posėdį.
– Ką galėtumėte patarti tėvams, tarp kurių kyla ginčas dėl vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo?
– Visų pirma akcentuočiau, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Ir tik tada, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyriumi gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Siūlyčiau nesutariantiems tėvams toliau komunikuoti ir ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, pavyzdžiui, kreiptis į mediatorių, kuris galėtų profesionaliai tarpininkauti ir padėti pasiekti susitarimą. Mes, šeimos bylas nagrinėjantys teisėjai, nuolat primename nesutariantiems tėvams, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai bus šalia, kai labiausiai reikės.
Giedrė ARBAČIAUSKAITĖ
Marijampolės apylinkės teismo atstovė spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.