Paprūsės jubiliejiniais metais laukia gausybė renginių

Eglė KVIESULAITIENĖ

2025-ieji rajono savivaldybės Tarybos nutarimu paskelbti Paprūsės metais. Prūsijos kunigaikštystės 500 metų įkūrimo jubiliejui paminėti rajone vyks daug renginių. Juos aptarti rinkosi iniciatyvinė grupė.

Sudarė darbo grupę

Kitais metais bus minima Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktis. Ruošiantis jubiliejaus renginiams vasaros pradžioje į mūsų rajoną buvo atvykę Paprūsės bei Prūsijos regiono savivaldybių atstovai: šakiečiai, marijampoliečiai, jurbarkiečiai, šilališkiai, pagėgiškiai. Drauge su mūsų savivaldybės vadovais diskutuota apie tai, kaip būtų galima geriau pasiruošti būsimam Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) jubiliejui. Susitikimo metu nuspręsta surengti praktinę-mokslinę konferenciją, kurioje būtų plačiai aptariamas Paprūsės socialinis ir kultūrinis palikimas, įtaka dabartinei Lietuvai ir net mūsų šalies kalbai.

Po susitikimo su Paprūsės savivaldybių atstovais buvo sudaryta darbo grupė Paprūsės regiono 500 metų jubiliejaus renginių programai rengti. Jai vadovauja rajono Savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

Neseniai vykusiame darbo grupės susirinkime nustatytos preliminarios minėjimui skirtų renginių datos. Darbo grupė diskutavo, kokie galėtų būti kertiniai Paprūsės metų renginiai – konferencijos, parodos, ekspozicijos. Jas ketinama rengti įvairiose rajono vietose.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas buvo suinteresuotas kuo skubiau nustatyti konferencijos datą, mat tai didelis renginys, kuriame turi dalyvauti pranešimus skaitysiantys mokslininkai. Buvo nutarta konferenciją rengti Paežerių dvare, o geriausias laikas – kitų metų spalio vidurys.

Paprūsės patiekalų degustaciją ir edukaciją su prof. Rimvydu Laužiku rengianti Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė taip pat skatino kuo greičiau numatyti renginio datą, mat suderinti edukacijos laiką sunku dėl intensyvaus paveldo tyrinėtojo darbo grafiko.

Kviečiami prisidėti

Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė jau turi surinkusi Paprūsės leidinių ekspoziciją, tad būtinai parengs parodą. Kybartų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė, Algimanto Kezio galerijos parodų, ekspozicijų kuratorė Andželika Micutienė pažadėjo eksponuoti iš Paprūsės gyventojų surinkto porceliano kolekciją.

Rajono gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie ekspozicijų, skirtų Paprūsės jubiliejui. Turintieji to laikmečio daiktų, spaudinių, padargų ar kt., prašomi susisiekti tel.: (0 342) 30 635, 0 671 09 231 arba 0 671 09 231.

Susirinkime buvo nutarta Savivaldybės svetainėje vilkaviskis.lt sukurti atskirą, Paprūsės metams skirtą skiltį, kurioje bus publikuojamos aktualios naujienos, anonsuojami, aprašomi šiai progai skirti renginiai bei kita svarbi informacija.

Nors Paprūsės jubiliejų minėsime tik kitais metais, jau šiemet organizuoti du renginiai, skirti šiai sukakčiai. Įžanga į renginių ciklą tapo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje pristatyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio atminimui, o Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.) įamžinti čia gyvenę vokiečiai ir prancūzai – pastatytas kryžius bei informacinis stendas lietuvių bei vokiečių kalbomis su žemėlapiais, kuriuose pažymėtos visos esamų ir sunykusių kapinių vietos.

Savitumą nutylėjo

Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės atsiradimo data laikoma 1525 m. balandžio 10-oji. Po Žalgirio ir vėlesnių mūšių Vokiečių ordinas ekonomiškai nusilpo ir 1525 m. transformavosi į Prūsijos kunigaikštystę.

Paskutinysis ordino didysis magistras kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis būtent 1525 m. balandžio 10 d. Krokuvoje davė vasalo priesaiką savo motinos broliui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam bei tapo pirmuoju Prūsijos kunigaikščiu. Nuo šios dienos prasidėjo intensyvūs įvairiapusiai ryšiai tarp Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK). Dėl to istorikai pagrįstai teigia, kad būtent nuo tada pradėjo formuotis ir Lietuvos Paprūsė, į kurią įėjo ir dabartinė mūsų rajono teritorija.

Paprūsė – tai pasienyje aplink Prūsijos kunigaikštystę susiformavęs regionas, driekęsis nuo Vištyčio iki Nemirsetos. Jame kur kas tankiau nei pačioje LDK ir Lenkijoje ar Žemaitijoje apsigyveno bei taikiai sugyveno skirtingos kalbinės (lietuvių, lenkų, vokiečių, Sūduvos genčių palikuonių, totorių-rusėnų bei žydų) ir religinės bendruomenės.

Iš Prūsijos kunigaikštystės į LDK ir Lenkiją sklido technologinės, ekonominės ir kultūros inovacijos, kurios pirmiausia patekdavo į Paprūsės teritoriją, buvo perimami progresyvūs ūkinės ir ekonominės veiklos modeliai, klostėsi saviti papročiai, kultūrinės tradicijos.

Paprūsės žmonių gyvenimą suardė sovietų okupacija. Per repatriaciją į Vokietiją su vokiečiais pasitraukė ir daug lietuvininkų, tačiau Paprūsėje gyvenę žmonės išsaugojo savitą senovinę šnektą, vartojo nemažai germanizmų. Dar ir dabar senoji karta tvartą vadina staldu (vok. Stall), namą – stuba (vok. Stube), šiukšles – juksu (vok. Jux), suknelę – kleide ar šlebe (vok. Kleid, Schlabbe).

Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietinio režimo diegto priešiškumo fašistams Paprūsės savitumas buvo nutylimas.