Apie skautų istoriją bei naudą asmenybės ugdymui jau buvo rašyta anksčiau išspausdintame straipsnyje („Santaka“ Nr. 89), tačiau šįkart siekiama priminti galbūt mažiau žinomas asmenybes, kurios aktyviai veikė skautiškose gretose, o vėliau dirbo Tėvynės labui. Tarp šių asmenų buvo karininkų, mokytojų, visuomenininkų, rašytojų ir kitų sričių atstovų. Kai kurie jų kilę iš mūsų krašto, o kiti tam tikru laikotarpiu gyveno Vilkaviškyje.
Judėjimo pradininkai
Skautų judėjimas Vilkaviškyje buvo gyvybingas tiek tarpukariu, tiek vėlesniais laikotarpiais. Skautai rengė labdaros vakarus, kalėdines eglutes vargstančių šeimų vaikams, organizavo žygius, kursus, loterijas, sodino medelius ir stovyklavo apylinkės miškuose. Vilkaviškiečiai skautai palaikė ryšius su kitų miestų skautų vienetais, o jų veikla buvo glaudžiai susijusi su vietos švietimo įstaigomis – daug „Žiburio“ ar vėliau J. Basanavičiaus gimnazijos mokinių besimokydami buvo skautai.
Skautų judėjimas Vilkaviškyje prasidėjo 1920 m., kuomet pirmąjį skautų vienetą įkūrė Viktoras Bačinskas ir Liudvikas Lietuvninkas.
V. Bačinskas – agronomas, kilęs iš Kiršų kaimo, poetės Salomėjos Nėries brolis, buvo pirmasis įžodį davęs skautas Vilkaviškyje. Jis ne tik vadovavo vietiniams skautams, bet toliau skautavo studijuodamas Žemės ūkio akademijoje, o vėliau tapo Kėdainių rajono tuntininku. Jo skautavimo kelią nutraukė tėvo mirtis ir susitelkimas į ūkio išlaikymą.
L. Lietuvninkas, kilęs iš Pavembrių kaimo, taip pat aktyviai dalyvavo pirmojo skautų vieneto veikloje ir kurį laiką buvo jo draugininku, aktyviai dalyvavo organizacinėje veikloje, o vėliau savo gyvenimą paskyrė mokytojo ir policininko darbui. Deja, jo gyvenimas tragiškai baigėsi 1936 m., kai buvo nušautas eidamas policininko pareigas.
Skautai – karininkai ir patriotinės veiklos dalyviai
Skautų gretose išaugo ne vienas garsus Lietuvos karininkas. Tarp jų buvo Vytautas Bulvičius, kuris Vilkaviškio gimnazijoje priklausė L. K. Margio draugovei ir vėliau dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto veikloje, bei Jonas Sagevičius-Sagėnas, kuris aktyviai dalyvavo skautų veikloje kaip Margio draugovės adjutantas ir skiltininkas. Karinę karjerą pradėjęs 9-ajame pėstininkų pulke, jis žuvo Pečiorlage, kur buvo ištremtas sovietų okupacijos metais.
Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Vilkaviškio apskrities komendantūros vadas Vincas Matulionis ilgą laiką vadovavo visiems Vilkaviškio skautams bei šauliams, jo gyvenimas nutrūko sovietiniuose lageriuose.
Karo lakūnas Petras Masys, baigęs Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, buvo vienas iš Lietuvos karo aviacijos pasididžiavimų, o vėliau tapo politinio persekiojimo auka. Nepaisant sunkumų, jis išliko aktyvus visuomenininkas.
Tarp kitų skautų karininkų minėtinas ir Antanas Sušinskas, kuris kaip ulonų pulko karininkas pasižymėjo ne tik raitelių varžybose, bet ir patriotine veikla. Jo tremtis ir nelengva gyvenimo pabaiga atspindi daugelio to meto patriotų likimą.
Mokytojai, švietėjai, mokslininkai
Ne vienas skautas savo gyvenimą pašventė švietimui ir darbui su vaikais bei jaunimu.
Zigmantas Varanka buvo Vilkaviškio rajono tunto tuntininkas, kurio pedagoginis darbas gimnazijoje ir aktyvi skautų veikla paliko gilų pėdsaką, jis išaugino ne vieną tarpukario Lietuvos sporto žvaigždę. Bronius Palekas, Vilkaviškio gimnazijos inspektorius, vadovavo literatų būreliams, skautų judėjimui ir kitoms patriotinėms organizacijoms. Jonas Greičius, žinomas lituanistas ir mokyklos direktorius, garsėjo ne tik pedagogine veikla, bet ir humanitarinėmis žiniomis. Su žmona jis buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą. Antanas Čėsna, mokytojas, į skautų veiklą įsitraukė 1932 m. ir ilgus metus vadovavo jaunesniųjų skautų draugovei bei aktyviai dalyvavo Skautų rėmimo draugijos veikloje.
Ne ką mažiau svarbi buvo ir merginų veikla skautų gretose. Mokytoja Ona Vingilytė-Kavaliūnienė, aktyvi skautų organizacijos narė nuo mokyklos laikų, vėliau tapo pirmąja studentų skaučių draugovės pirmininke, o emigracijoje dirbo lituanistinio švietimo srityje.
Abdonas Lietuvninkas, garsus operos solistas ir dėstytojas, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje. Skautų veikloje dalyvavo L. K. Margio draugovėje. Jo talentas ir profesionalumas garsino Lietuvą tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Matas Jurkynas – kalbininkas, gimęs 1909 m., mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau Vytauto Didžiojo universitete. Dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos pavardžių atlietuvinimo komisijoje, sudarė Lietuvos vietovardžių ir pavardžių žodynus. Vilkaviškio skautų draugovėje aktyviai veikė nuo 1925 m. kaip draugovės ir tunto adjutantas. Juozas Daniliauskas-Danys, hidrotechnikos inžinierius, įnešė svarų indėlį į Lietuvos ir tarptautinę inžineriją. 1932 m. baigęs Vilkaviškio gimnaziją, tapo vienu iš hidrotechnikos specialistų Lietuvoje ir Kanadoje. Skautų judėjime dalyvavo nuo 1927 m., užėmė tunto adjutanto pareigas ir buvo pripažintas už atsakingą veiklą draugovėje. Ričardas Pesys, statybos inžinierius, dirbo įvairiose aukštosiose mokyklose, vadovavo Kauno politechnikos instituto katedroms. Vilkaviškio skautų gretose dalyvavo nuo 1923 m., užėmė Vilkaviškio rajono tunto vadovo pareigas.
Rašytojai ir visuomenės veikėjai
Tarp Vilkaviškio skautų buvo ir žymių rašytojų.
Dramaturgas Viktoras Miliūnas, gimęs Anglijoje, o vėliau gyvenęs Vilkaviškyje, įnešė svarbų indėlį į Lietuvos literatūrą, o Vilkaviškio skautų gretose veikė tunto adjutanto pareigose. Kazys Bradūnas, poetas ir vienas iš garsiausių išeivijos literatų, savo kūryboje dažnai prisimindavo Tėvynę. Taip pat Aleksandras Arminas, rašęs slapyvardžiu Venancijus Ališas, skautų veikloje ugdė savo kūrybinius gebėjimus ir vertybes. Jie skleidė skautų dvasią savo kūriniuose, kurie iki šiol liudija patriotiškumo ir meilės Lietuvai svarbą. Pijus Ragažinskas, kunigas ir Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas, aktyviai skautavo gimnazijoje, kur priklausė L. K. Kęstučio draugovei. Jis tarnavo lietuvių bendruomenėse Brazilijoje, redagavo lietuvių leidinius ir atliko misijas lietuvių kolonijose.
Šie žmonės – tik maža dalis asmenybių, kurios įsitraukė į skautų veiklą, savo gyvenimu įkūnijo skautiškas vertybes ir vėliau tapo visuomenės šviesuoliais. Jų pasiekimai – tai įrodymas, kaip jaunimo ugdymas ir tarnystė Tėvynei gali kurti tvirtą pagrindą asmeninei bei visuomeninei sėkmei, liudijimas apie skautų judėjimo reikšmę ugdant pilietiškumą, patriotizmą ir atsakomybę.
Plačiau apie Vilkaviškio skautus galite sužinoti knygoje „Vilkaviškio skautai:1920–2020“ ir iki gruodžio 6 d. Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre veikiančioje parodoje „Vilkaviškio skautai tarpukariu: pamirštos asmenybės“.
Eglė BUDRYTĖ-VILBIKĖ
Vilkaviškio skautų vadovė
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Su skautais“, dalinai finansuojamą Vilkaviškio rajono savivaldybės NVO rėmimo programos lėšomis.
Užsk. 2059
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.