Gimtadienio šventėje visas dėmesys – tautos patriarchui

Eglė MIČIULIENĖ

Kultūros įstaigos daug dėmesio skyrė vienos iškiliausių Lietuvos asmenybių atminimui.

1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, valstiečių Jurgio ir Marijos Basanavičių šeimoje, gimė būsimasis lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas ir Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius.

173-iasis tautos patriarcho gimtadienis įvairiais renginiais paminėtas jo gimtojoje sodyboje Ožkabaliuose, Signatarų namuose Vilniuje. Kaip ir kasmet, Basanavičynėje suorganizuotas tradicinis, jau 23-iasis, bėgimas šiai neeilinei asmenybei atminti.

O penktadienio vakarą, pasibaigus darbo savaitei, Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai pakvietė visus intelekto kovas mėgstančius rajono žmones į Vilkaviškio kultūros centrą, kur surengė smagią vakaronę-protmūšį. Visos užduotys, be abejo, buvo kaip nors susijusios su lietuvių tautos patriarchu.

Į kvietimą pasivaržyti viktorinoje atsiliepė 6 komandos: vienos jų registravosi iš anksto, kitos ekspromtu sudarytos čia pat, salėje.

„Mielieji susipratę lietuviai! Širdingai dėkavoju, kad atliepėte į mūsų kvietimą ir atvykote į šį intelektualų pasibuvimą. Iš čia šiandien išeisime gerokai protingesni, pasibūsime linksmai, įtampos nekelsime. Pakvietėme Jus tam, kad kuo daugiau sužinotumėte apie mūsų didžiai gerbiamą, mylimą tautos patriarchą Joną Basanavičių, kuris buvo be galo įdomi asmenybė su labai plačiu interesų lauku“, – dėstė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.

O tame sukaktuvininko interesų lauke tilpo tikrai daug: medicina, istorija, archeologija, visuomeninė veikla, politika, antropologija, etninė kultūra ir kiti įvairūs dalykai. Apie tai ir sukosi viktorinos klausimai.

Gimtadienio šventei vadovavęs renginių vedėjas Domantas Bugailiškis niekam salėje neleido snūduriuoti ar galvoti apie neužbaigtus savaitės darbus: į protų mūšį buvo įtraukti ne tik prie staliukų sėdėję dalyviai, bet ir žiūrovai.

D. Bugailiškis ragino visus prisijungti, pamąstyti, kaip mąstė J. Basanavičius, prisiminti jo biografijos faktus, kuo garbusis daktaras užsiėmė, kaip jis gyveno ir netgi kuo vaišindavo svečius. Šmaikštusis šventės vedėjas draudė komandoms naudotis telefonais ar rankinėse paslėptomis enciklopedijomis, tačiau juokavo, kad leistina „išsirinkti šnipus“, kurie nemačiomis nusiklausytų, apie ką tariasi kita komanda.

Nemažai užduočių buvo skirta ir publikai: svečiai džiaugėsi į klausimus atsakę ir taip nesunkiai užsidirbę dovanų: obuolių iš Basanavičių sodo, medaus ir kitų nuostabių dalykų.

Tuo tarpu komandos „Liktarna“, „Susiedai“, „Ąžuolynas“, „Basi basi“, „Jonės“ ir „Kaimynai“ turėjo paplušėti gerokai rimčiau: jiems reikėjo atsakyti net į 30 organizatorių paruoštų klausimų.

Į vienus jų atsakant užteko tik šiek tiek pasukti galvas, tačiau į kitus be tikslių žinių išsiversti jau negalėjai. Pavyzdžiui, kad nacionalinė J. Basanavičiaus premija skiriama už nuopelnus lietuvių etninės kultūros srityje, dar buvo galima išmąstyti. Tačiau vargu ar kas, neturėdamas žinių, būtų atsakęs į klausimą, kuo garbusis daktaras mėgo vaišinti savo brangius svečius? Ir tai buvo ne kugelis, ir net ne gilių kava, kaip buvo įsitikinusios kai kurios komandos. Tai buvo hamburkos – per pusę perpjautos bandelės, perteptos sviestu su sūrio gabalėliu viduje. Kitaip tariant – tikras hamburgerio, tiksliau – sūrainio, prototipas!

Puikiomis žiniomis vedėją džiugino visi dalyviai, o, kaip parodė suvesti rezultatai, skirtumas tarp teisingai pateiktų atsakymų buvo nedidelis.

Visgi geriausiais J. Basanavičiaus biografijos žinovais paskelbti „Kaimynai“ (arba „Kaimynkos“, kaip moterišką rinktinę perkrikštijo D. Bugailiškis) – jungtinė Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogių ir Vilkaviškio kultūros centro darbuotojų komanda.

Vos vienu tašku nuo nugalėtojų atsiliko „Liktarnos“ – Vilkaviškio viešosios bibliotekos darbuotojų komanda. O iki pastarųjų vienintelio teisingo atsakymo tepritrūko „Susiedams“ – gražiškiečiams, kurie, kaip patys teigė, mėgsta protmūšius ir ilgus rudens vakarus praleisti įdomiau nei prie televizoriaus.

Visoms trims komandoms skirti nuostabūs rėmėjų prizai – bilietai į Kauno muzikinį bei dramos teatrus ir filharmoniją. Įvairių Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvo paruoštų dovanėlių bei suvenyrų gavo ir kiti šventės dalyviai. Ir jau tikrai visi iki vieno galėjo pasidžiaugti gimtadienio pyragu, įgytomis žiniomis, gera „Baltojo kiro“ muzika, kvapnia gilių kava ir vakaru, praleistu smagioje bei intelektualioje kompanijoje.