Netikėta, skaudi žinia. Mirė karo gydytojas, rašytojas Vilius Kočiubaitis. Taip neseniai į pasaulį išėjo jo apsakymų knyga „Gydytojai miršta kitaip“, o šiandien netekties nuliūdinti vartome prisiminimų puslapius, dėkodami Viliui už meilę gimtajam Vištyčiui, už meilę žmonėms.
Viliui Kočiubaičiui
Tai tiesa. Jie miršta kitaip.
Ištylėję, nuslėpę neviltį.
Vieniši, svetimi tarp savų
Iš nakties – į baltąją nebūtį.
Tai tiesa. Jie miršta kitaip,
Iki dugno išlenkę taurę…
Vieniši, svetimi tarp savų –
Per anksti, per jauni iškeliauja.
Taip ir Tu – su sava paslaptim
Į Dausas išskridai netikėtai…
Atsiduso Romintos giria…
Ir debesys išverkė lietų
Virš ežero ir virš kalvų,
Virš miestelio namų ir gatvių…
Tik dabar, kai jau per vėlu,
Tavo sielvarto gelmę pamatom…
Su Šviesos ir Meilės vilnim
Skubam gerą žodį ištarti.
Padėkoti, kad ėjom kartu
Per Vištyčio kalvotą lemtį.
Vilija ŽALIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.