Iškeliavo iš miestelio, kuris buvo Jo

Vilius KOČIUBAITIS (1963-07-25 – 2024-12-02)

Gruodžio 2 d. Vištytį apskriejo liūdna žinia – į nebūtį iškeliavo mūsų daktaras, daktarėlis, kaip jį vadindavo močiutės, Vilius Kočiubaitis. Iškeliavo savo miestelyje, kurį be galo mylėjo, kuriame 1963 m. liepos 25 d. gimė, baigė vidurinę mokyklą, iš kurio iškeliavo į platųjį pasaulį.

Nežiūrint, kur nuplukdydavo gyvenimo vandenys, kur nublokšdavo vėtros, jo širdis visada buvo čia – Jo miestelyje, kaip ir pirmojo Viliaus romano „Miestelis, kuris buvo Jo“ herojų. O tie vandenys plukdė per medicinos studijas, darbą skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tris sudėtingas misijas karo liepsnose paskendusiame Afganistane.

Tykant įvairiausiems pavojams majorui V. Kočiubaičiui teko atlikti sudėtingas operacijas, gydyti tik iš vadovėlių žinomas ligas. Tai paliko kraujuojančius randus gydytojo širdyje. Ta sunki ir sudėtinga patirtis sugulė romane „Afganistano daktaras“.

Už dalyvavimą tarptautinėse misijose ir nuopelnus Lietuvos kariuomenei majoras buvo apdovanotas NATO ir krašto apsaugos sistemos medaliais.

Po keturiasdešimties metų Vilius grįžo į gimtinę ir tapo miestelio gydytoju, į kurio duris galėjai belstis bet kuriuo paros metu, šeštadienį ar sekmadienį, nes jis vadovavosi tarpukario mediko etika: gydytojas, kaip ir kunigas, visada turi būti su žmogumi. Jis rūpinosi, kad seni ir neįgalūs žmonės laiku gautų vaistų, kuriuos dažnai pats parveždavo iš Kybartų vaistinės.

Gyvenimas Vištytyje padovanojo nuostabius susitikimus su šio miestelio praeities herojais, datomis ir įvykiais, kurie gydytojo kruopštumo, kalbų mokėjimo ir begalinio darbštumo dėka sugulė į tris monografijos „Vištytis“ tomus.

Viliui rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena, Vištyčio rytojus. Daug asmeninių lėšų jis skyrė Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios remonto ir atnaujinimo darbams, finansavo įvairius Vištyčio miestelio renginius ir projektus.

Mediko darbo kasdienybė ir jo paradoksai pagimdė apsakymų knygą „Gydytojai miršta kitaip“. Planuose buvo dokumentinė knyga apie Afganistaną, ketvirtasis „Vištyčio“ monografijos tomas, kuriam jau buvo sukaupta archyvinė ir atsiminimų medžiaga… Kažkam kitam teks perimti šią darbų estafetę… O Vilius amžiams liks jo knygų puslapių šnarėjime, jo nuo mirties išgelbėtų žmonių širdyse, miestelio gyventojų atmintyje. Mūsų daktarėlis…

Vištyčio gyventojai reiškia nuoširdžią užuojautą Viliaus šeimai ir artimiesiems. Teapgaubia Jus mūsų malda ir meilė.

Užsk. 2095