Paroda priminė užmirštus iškilių Vilkaviškio skautų veidus

Toma BIRŠTONĖ

Trečiadienio pavakarę Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro fojė vyko parodos „Vilkaviškio skautai tarpukariu: pamirštos asmenybės“ pristatymas.

Skautų draugovės „Gražina“ vadovė Eglė Budrytė-Vilbikė pasakojo, kad mūsų rajone gyveno daugybė iškilių skautų, tačiau nemaža jų dalis, deja, liko mažai žinoma visuomenei.

Prieš keletą metų Vilkaviškio skautai minėjo savo veiklos šimtmetį. Ruošiantis šiai šventei ir renkant informaciją paaiškėjo faktas, kad anuomet Vilkaviškio rajone skautiška veikla aktyviai užsiėmė beveik 2 tūkstančiai žmonių. Pasak E. Budrytės-Vilbikės, šįkart buvo atrinkta tik dvidešimt asmenybių, nors dėmesio nusipelnė gerokai daugiau iškilių senųjų skautų.

Parodai skirtuose stenduose pateikiama kiekvieno asmens biografija, taip pat aprašyta skautiška veikla. Buvo pristatyti rašytojai Viktoras Miliūnas, Kazys Bradūnas ir Aleksandras Arminas, taip pat – mokytojai Antanas Čėsna, Bronius Palekas, Zigmantas Varanka, karininkai Vytautas Bulvičius, Antanas Sušinskas, Jonas Sagėnas ir Vincas Matulionis. Ne mažiau svarbūs ir kiti prisidėję asmenys, tarp jų kunigas Pijus Ragažinskas, išeivijos visuomenės veikėjai Juozas Danys-Daniliauskas, Ona Vingilytė-Kavaliūnienė ir kiti.

Per parodos pristatymą buvo prisiminta skautų judėjimo istorija Vilkaviškyje. Pasirodo, 1920 m. „Žiburio“ gimnazijoje įkurtas pirmasis skautų vienetas tapo reikšmingu įvykiu ne tik miesto istorijoje, bet ir svarbiu Lietuvos skautų judėjimo faktu. Tai buvo penktasis skautiškas vienetas visoje Lietuvoje, vėliau jis gavo Lietuvos kunigaikščio Margio draugovės pavadinimą. Šis įvykis tapo pagrindu tolesnei skautų veiklos plėtrai Vilkaviškyje ir už jo ribų.

Skautų organizacija Vilkaviškyje aktyviai veikė dvidešimt metų, tačiau sovietams okupavus Lietuvą veikla buvo uždrausta, o pati organizacija – likviduota. Nepaisant to, daugelis skautų nenuleido rankų: tęsė veiklą pogrindyje, išeivijoje, išlaikydami skautišką dvasią net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Pristatymui jaunieji Vilkaviškio skautai parengė keletą dainų, nes, kaip pabrėžė jų vadovė, „skautai be dainų – kaip skautai be batų“. Kartu jie atliko lietuvių liaudies dainas „Šių naktelį per naktelį“, „Tyliai leidžias“.

Norint išsamiau susipažinti su iškiliomis skautų organizacijos asmenybėmis bei skautiškojo judėjimo istorija mūsų krašte, verta apsilankyti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, kur eksponuojama įdomi paroda šia tema. Ekspozicija bus demonstruojama iki gruodžio 6 dienos.

Be to, šios parodos iniciatorė E. Budrytė-Vilbikė užsiminė, kad turi idėjų kitai parodai. Ji galėtų būti skirta skautų šeimoms, taip dar labiau atskleidžiant gilias skautų judėjimo tradicijas ir kartų ryšius.