Mero ir verslo pusryčiai: rodikliai, iššūkiai, problemos

Toma BIRŠTONĖ

Mero ir verslo atstovų pusryčiai vėl subūrė aktyvią bei verslią mūsų rajono bendruomenės dalį. Renginyje pranešėjai apžvelgė geriausių rajono įmonių verslo efektyvumo rodiklius, darbo užmokesčio tendencijas, taip pat diskutuota apie teikiamą paramą, lengvatas ir planuojamas investicijas.

Atlyginimų nekelia

Vilkaviškio sporto ir pramogų centre vykę mero ir verslo atstovų pusryčiai sulaukė didelio verslininkų susidomėjimo – salė buvo pilna. Visus pasveikino Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas. Jis pasidžiaugė, kad per šiuos metus rajone veiklą pradėjo 72 naujos įmonės.

Į susitikimą buvo pakviesta pranešėjų, kurie renginio dalyviams pateikė naudingos informacijos. Asociacijos „Verslo akseleratorius“ Kauno ir Vilniaus regionų vadovė Vilma Bubelienė pristatė verslo plėtros galimybes, aptarė ISO dokumentų svarbą ir jų naudą įmonėms. Norvegijos lietuvių bendruomenės tarybos narė, asociacijos „Verslo akseleratorius“ diasporos ryšių vadovė Violeta Dobrovolskienė nuotoliniu būdu pristatė lietuvių bendruomenių užsienyje veiklą bei jų verslo iniciatyvas.

UAB „Day Q Analytics“ vadovas Vytautas Siaurusaitis pateikė geriausių rajono verslo įmonių efektyvumo rodiklius. Analitikas palygino rajono įmonių pajamas, pelną ir mokamą vidutinį darbo užmokestį. Iš analizės paaiškėjo kai kuriems verslininkams ne itin malonus faktas: jų pelnas tikrai geras, tačiau ne visi nori didinti atlyginimus darbuotojams, nors turi pakankamai galimybių tai padaryti. Iš dalies ir dėl to Vilkaviškio rajonas pagal vidutinio darbo užmokesčio rodiklį užima žemą – 58-ąją vietą tarp 60 Lietuvos savivaldybių.

„Su kai kuriais darbuotojais elgiamasi tikrai negražiai. Taupymas šiuo atveju nėra sąžiningas“, – pabrėžė V. Siaurusaitis, kai salėje kilo šioks toks sujudimas ir šurmulys.

Vykdo daug projektų

Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė-Milovanov kalbėjo apie Savivaldybės teikiamą paramą verslui, lengvatas bei planuojamas investicijas.

Pokyčių per artimiausius metus bus išties daug. Tvarkant Marijampolės regiono funkcinę zoną Vilkaviškio savivaldybėje iki 2028–2029 m. bus įgyvendinti projektai „Turizmo infrastruktūros prie Paežerių ežero plėtra“, „Rekreacinės turizmo infrastruktūros plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ ir „Investicijoms tinkamos infrastruktūros parengimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“. Projektams įgyvendinti skiriama daugiau nei 8 milijonai eurų, juos iš dalies finansuoja ir Vidaus reikalų ministerija.

Nemažai projektų padės įgyvendinti kitos ministerijos. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ministerija finansuos mobilios oro taršos stebėsenos sistemos pastatymą, atsiras daugiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, tekstilės, pavojingų atliekų surinkimo konteinerių ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija orientuojasi į intelekto ir psichikos negalią turinčius asmenis, senjorus ir jų užimtumo užtikrinimą.

Pranešėja palietė ir saugumo temą – per projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ bus įrengtos bent penkios slėptuvės.

Verslininkai parama nesinaudoja

Kalbėdama apie paramą verslui J. Grigaliūnaitė-Milovanov pabrėžė, jog kasmet Savivaldybė sulaukia vis mažiau paraiškų. Šiais metais iš rajono biudžeto paramai buvo numatyta skirti 30 tūkst. eurų, tačiau buvo panaudota tik kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų. Pranešėja teigė, kad ieškoma būdų, kaip paraginti verslą efektyviau pasinaudoti parama, tačiau kol kas sekasi sunkiai.

Siekdama išsiaiškinti, kodėl taip vyksta, Savivaldybė parengė internetinę apklausą ir prašė rajono verslininkų joje dalyvauti, išsakyti problemas. Tačiau iš 530 kvietimą gavusių verslo atstovų anketą užpildė vos 11. Panašu, kad dialogas nesimezga, rajono valdžia negauna atsakymų, todėl natūralu, jog pakeisti paramos sąlygas sudėtinga, nes trūksta atgalinio ryšio. „Sunku ką nors nuspręsti ir pakeisti, kai aktyvumas toks menkas“, – akcentavo J. Grigaliūnaitė-Milovanov.

Visgi pateikti atsakymai valdininkams sufleruoja, kad ne viskas yra gerai. Apklausoje dalyvavęs vienuoliktukas teigė, jog reikia didinti finansavimą, nes esamos sumos yra per mažos, o paramai gauti tenka parengti pernelyg daug dokumentų. Be to, apklausoje pasakyta, kad trūksta informacijos apie šią paramą internete, viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje, todėl daugelis apie galimybes sužino per vėlai arba išvis nesužino.

Verslo atstovai turėjo galimybę pristatyti savo veiklą, pasidalinti mintimis, kodėl jiems gera gyventi Vilkaviškio rajone, užduoti klausimus bei išsakyti pastabas pranešėjams. Neformalioje aplinkoje dalyviai užmezgė naujus kontaktus ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas.